Neoscholastinis filosofijos diferencijavimas buržuazinėje Lietuvoje

Straipsnis skirtas neoscholastinės filosofijos diferenciacijai buržuazinėje Lietuvoje aptarti. Neoscholastinė filosofija Lietuvoje nebuvo originali (kaip ir daugelyje kitų šalių). Daugiausia buvo sekama žymių Vakarų Europos neoscholastų darbais. Daugiau originalumo buvo parodyta siekiant susintetinti tomizmą ir V. Solovjovo filosofines idėjas bei kuriant kultūros, tautos ir kitas koncepcijas. Buržuazinėje Lietuvoje neoscholastinę filosofiją galima skirstyti į dvi ryškesnes kryptis: neotomistinę ir neoaugustinistinę, arba spiritualistinę. Pagal užimtas pozicijas, atstovų kvalifikaciją, spaudos darbus pagrindinė vyraujanti neoscholastinės filosofijos kryptis buvo neotomizmas. Jo atsiradimas buržuazinėje Lietuvoje sutapo su neotomizmo raidos Vakarų Europoje antruoju laikotarpiu, kai jis buvo pakankamai išpopuliarėjęs, susikūrę pagrindiniai jo centrai. Neotomistinei krypčiai priklausė žymiausias neoscholastinės filosofijos atstovas Kauno universiteto profesorius S. Salkauskis. Spiritualistinė tendencija neoscholastikoje nebuvo vieninga, ji apėmė skirtingus filosofus, kuriuos jungė tik kai kurios bendros metodologinės pozicijos