Pažiūros į filosofijos objektą ir filosofinių disciplinų paskirstymą Kauno universitete (1922-1940 m.)

Buržuazinės Lietuvos filosofai plačiai nagrinėjo filosofijos objekto klausimą, nes reikėjo parinkti, kokią filosofinę sistemą dėstyti universitete. Giliausiai ir visapusiškiausiai filosofijos objekto ir struktūros klausimus nagrinėjo S. Šalkauskis. Su jam būdingu sistemingumu jis plačiau analizavo filosofijos definiciją, objektą, metodą, funkcijas, struktūrą, filosofijos pasaulėžiūros, filosofijos ir specialiųjų mokslų, filosofijos ir religijos, filosofijos ir meno santykius, stengdamasis pagrįsti mintį, kad filosofijos Lietuvoje pagrindu reikėtų laikyti tomistinę filosofiją. Kiti universiteto neotomistai filosofijos objektą apibrėžia kaip būtį ir pažinimą, bet giliau jo neanalizuoja. S. Šalkauskis filosofiją suskirsto į dvi dalis: pažinimo mokslą ir pasaulėžiūros mokslą. Filosofijos kaip pažinimo mokslo objektas yra pažinimo subjektas. Filosofijos kaip pasaulėžiūros objektas yra tai, ką subjektas pažįsta ir suveda į pasaulėžiūrą. Filosofijos ir specialiųjų mokslų santykį S. Šalkauskis sprendė remdamasis tomistine mokslų klasifikacija, pagal kurią visos žmogiškosios žinios sudaro lyg trijų aukštų piramidę, kurios pagrindas yra specialieji mokslai, o viršūnė – teologija