Rusų kalbos sangrąžinių veiksmažodžių įsisavinimas lietuviškų mokyklų aukštesnėse klasės

The question how to learn the Russian reflexive nouns in Lithuanian school has not been examined yet. The schools have not well-established teaching traditions; the themes and their scope are being changed often. The reflexive nouns have been taught the same as in Russian schools over the period of time not paying attention to the distinction of Lithuanian schools. The students make many mistakes in using reflexive nouns. After examining the writings of 2144 students, 567 mistakes in using the reflexive nouns were observed. In spoken language the students also are making pronunciation mistakes. The reflexive nouns are being used incorrectly because of the influence of mother tongue: they are not using the Russian reflexive nouns when the corresponding Lithuanian noun is not reflexive and on the contrary. Furthermore, the students make mistakes in using the nouns which are not reflexive in Russian language and which can be both reflexive and not reflexive (accusative) in Lithuanian language, also when the reflexive nouns match only partially, only by one meaning.Klausimas, kaip įsisavinti rusų kalbos sangrąžinius veiksmažodžius lietuviškose mokyklose, kol kas nenagrinėtas. Mokyklos dar neturi nusistovėjusių mokymo tradicijų - dažnai keičiamos temos, jų apimtis. Ilgą laiką sangrąžinių veiksmažodžių buvo mokoma taip, kaip ir rusiškose mokyklose, neatsižvelgiant į lietuviškų mokyklų specifiką. Vartodami sangrąžinius veiksmažodžius, mokiniai daro daug klaidų. Patikrinus 2144 aukštesnių klasių mokinių rašomuosius darbus, rastos 567 sangrąžinių veiksmažodžių vartojimo bei rašybos klaidos. Šnekamojoje kalboje mokiniai daro ir tarties klaidų. Sangrąžinius veiksmažodžius mokiniai neteisingai vartoja dėl gimtosios kalbos įtakos: nevartoja rusų kalbos sangrąžinių veiksmažodžių, jeigu atitinkamas lietuvių kalbos veiksmažodis yra nesangrąžinis, ir atvirkščiai. Be to, dažnai mokiniai klysta, vartodami tuos veiksmažodžius, kurie rusų kalboj e būna nesangrąžiniai, o lietuvių kalboje gali būti ir nesangrąžiniai, ir sangrąžiniai (galininkiniai), taip pat kai sangrąžiniai veiksmažodžiai sutampa tik iš dalies, viena kuria savo reikšme. Straipsnyje pateikiami klaidų tipai ir jų pavyzdžiai, duodami 378 veiksmažodžiai, kuriuos vartodami, mokiniai gali klysti. Šie veiksmažodžiai išrinkti iš H. Džoselsono žodyno, kuri ame yra 5230 dažniausiai vartojamų rusų kalbos žodžių. Šių veiksmažodžių negalima įsisavinti vien atskirais pratimais. Juos reikia sistemingai vartoti kalboje. Moki n i a i dažnai nerašo b bendratyje arba be reikalo jį rašo trečiajame esamojo ir būsimojo laiko asmenyje. Norint nustatyti, ar reikia rašyti b, siūloma versti į lietuvių kalbą. Pratimai turėtų būti mišrūs, skirti abiem minėtoms veiksmažodžio formoms įsisavinti . Dalį pratimų galima atlikti žodžiu. Tai ne tik sutaupo laiką, bet i r p a deda sudaryti tarties įgūdžius. Mokiniai dažnai klysta, tardami būtojo kartinio laiko sangrąžinių veiksmažodžių vyriškos giminės formas, taip pat esamojo bei būsimojo laiko antrąjį asmenį. Priebalsius l ir š jie tari a minkštai. Straipsnyje nagrinėjami būdai, kaip šių klaidų išvengti