Po suvokimo vykstančių procesų įtaka reakcijos laiko į stimulo įjungimą ir išjungimą skirtumams

Reaction time to stimuli offset is usually longer than to stimuli onset (offset disadvantage). According to V. Di Lollo et al. (2000), such disadvantage arises from the need to suppress the automatically arisen response to stimulus onset that necessarily precedes the offset. If such is the case, one expects the onset–offset difference to decrease as the delay between stimulus onset and offset (i.e. foreperiod) increases. Results of the first experiment confirmed this hypothesis. A potential confounding factor was identified, however, related to different sensory consequences after the response (i.e. light offset vs. light onset in the reaction time to stimulus onset and offset tasks, respectively). We thus reasoned that, besides suppression, the action effect could influence the results. Results of the second experiment in which the sensory consequences were equalized confirmed the role of the action effect and suggest that, when such an effect is removed, suppression plays a little role in offset disadvantage.Reakcijos į stimulo išjungimą laikas nustatomas ilgesnis nei į stimulo įjungimą. Pasak V. Di Lollo ir bendraautorių (2000), reaguojant į stimulo išjungimą, pirmiausia automatiškai aktyvinamas atsakas į stimulo įjungimą, kuris turi būti nuslopintas. Tai lemia ilgesnį reakcijos į stimulo išjungimą nei į stimulo įjungimą laiką. Jeigu ši reakcijos laiko į stimulo išjungimą delsa iš tikrųjų priklauso nuo atsako į stimulo įjungimą slopinimo, tuomet galima tikėtis, kad šis slopinimas ilgėjant priešstimuliniam intervalui silpnės, taigi reakcijos laiko į stimulo atsiradimą ir išnykimą skirtumas – mažės. Pirmojo eksperimento rezultatai šią hipotezę patvirtino, tačiau, be atsako slopinimo, gautus reakcijos laiko skirtumus galėjo veikti ir skirtingi sensoriniai atsako padariniai skirtingose užduotyse (t. y. šviesos išjungimas reakcijos laiko į stimulo įjungimą užduotyje ir šviesos įjungimas reakcijos laiko į stimulo išjungimą užduotyje), taigi skirtingas veiksmo efektas. Šiai hipotezei patikrinti atlikome antrąjį eksperimentą, kuriame sulyginome sensorinius atsako padarinius abiejose užduotyse. Rezultatai patvirtino veiksmo efekto svarbą ir parodė, kad, sulyginus veiksmo efektą, atsako slopinimas turi mažai įtakos reakcijos laiko į stimulo išjungimą delsai