Individuali ir bendruomeninė tapatybė bei jų sąveika grožinėje literatūroje

This article is part of a larger group project designed to examine the memories and identities of multicultural Lithuanian border communities, and focuses on the town of Vilkyškis and its environs. The aim of the article is to investigate how problems of personal and communal identity are expressed in the literature of writers from the region. The study examines the novels of I. Simonaitytė and A. Petraitytė, prose writers whose works describe life in Klaipėda district and Lithuania Minor. The concepts of individual and collective identity, as described by the hermeneuticist Heidegger and the cultural sociologist Giddens, form the basis of the explanation of the theoretical aspects of personal and communal identities and their interactions. Pesonal identity is formed by two types of experience: direct sensory experience, and so-called mediated (received through intermediaries) experience. The article analyzes the novels of Simonaitytė and Petraitytė to determine how communal traditions and important aspects of national identity are passed down the generations, and questions why some traditions are absorbed naturally, others only with effort, while still others are rejected outright. The “nuclear family” has the greatest influence on personal identity, more so than the “extended family.” Other influences include the local village or town community, while the “extended community” affects public life.Šis straipsnis – dalis didesnio kolektyvinio darbo, kuriame tiriama multikultūrinių Lietuvos pasienio miestelių bendruomenių atmintis ir tapatybė. Tyrimui pasirinktas Vilkyškių miestelis ir jo apylinkės. Straipsnio tikslas – ištirti, kaip asmens ir bendruomenių tapatybės problemos reiškiasi šioms bendruomenėms priklausiusių rašytojų grožinėje kūryboje. Tyrimo medžiaga – Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos gyvenimą vaizduojančių prozininkų (I. Simonaitytės  ir A. Petraitytės) romanai. Aiškinantis asmens ir bendruomenės tapatumo bei jų sąveikos teorinius aspektus, remiamasi hermeneutiko M. Heideggerio ir kultūros sociologo A. Giddenso individualaus ir kolektyvinio tapatumo sampratomis. Asmens tapatumą formuoja dvi patirties formos: tiesioginė juslinė patirtis ir vadinamoji medijuota (įgyta per tarpininkus) patirtis. Straipsnyje analizuojama, kaip I. Simonaitytės ir A. Petraitytės romanuose bendruomeninė tradicija, svarbiausieji tautinio tapatumo dėmenys perduodami iš kartos į kartą, kas lemia, kad vieni dėmenys yra sugeriami natūraliai, kiti su tam tikromis pastangomis, o treti iš viso atmetami. Didžiausią įtaką asmens tapatumui daro „mažoji šeima“, kiek mažesnę – „didžioji šeima“, įtakos turi ir artimoji kaimo ar miestelio bendruomenė, taip pat viešąjį gyvenimą lemianti „didžioji bendruomenė“