Prekė, prekyba ir parduotuvė šiuolaikinėje lietuvių literatūroje

The paper analyses how the discourses of a commodity, trade, and shop become, on the one hand, the subjects of literary reflection and, on the other hand, the certain structures of meaning that form the existential and cultural practices moulding the commodity into a form of reality, trade as a relationship with reality, and shop as a kind of a reality genre in the modern Lithuanian literature. Although the history of a commodity, trademark, or other related subjects in the Lithuanian literature have not been traced on the paper, it is claimed, more out of the feeling, that a commodity and the phenomena related to it are more likely to appear in the modern literary texts. The feeling is based on the theory of a commodity and the trade as a model of a certain culture; the theory, starting with the works of Karl Marx, explains the transformations of the art creation and reception in accordance with the demand / supply forces that started to determine the processes of the art in the Western culture from the middle of the nineteenth century. The theoretical core of cultural commodification enables to speak about a commodity as a literary top not as a coincidence, but as a process, which came to be discussed and reflected long before the market economy in the last decade of the XXth century, in the “non-commodity” Soviet political system, as the documents of the Lithuanian Association for Writers suggest. The combination of the archival data, the facts of the modern literature, and the theory of cultural commodification detects the evolving discourse of commodification reflection and its character in the Lithuanian literature.Straipsnyje analizuojama, kaip naujausioje lietuvių literatūroje prekės, prekybos ir parduotuvėsdiskursai, viena vertus, virsta literatūrinės refleksijos temomis, kita vertus, tam tikromis prasmės struktūromis, suteikiančiomis pavidalus toms kultūrinėms ir egzistencinėms praktikoms, kurios formuojasi prekei kaip tikrovės pavidalui, prekybai kaip santykiui su tikrove bei parduotuvei kaip savotiškam tikrovės žanrui. Nors straipsnyje ir nėra atsekama prekės, prekinio ženklo ir kitų su jais susijusių dalykų lietuvių literatūroje istorija, tačiau labiau iš nuojautos tvirtinama, jog būtent naujausioje lietuvių literatūroje prekė ir su ja susiję reiškiniai gerokai dažniau patenka į literatūros tekstus nei anksčiau. Šiai nuojautai pagrįsti pasitelkiama prekės ir prekybos, kaip tam tikros kultūros modelio, teorija, kuri, pradedant Karlo Marxo darbais, paaiškina meno kūrybos bei recepcijos transformacijas pagal paklausos / pasiūlos jėgas, Vakarų kultūroje ėmusias lemti ir meno procesus nuo XIX a. vidurio. Ši kultūros suprekinimo teorinė šerdis suteikia galimybę apie prekę kaip literatūrinį topą kalbėti ne kaip apie atsitiktinumą, o kaip apie procesą, imtą – kaip rodo Lietuvos rašytojų sąjungos dokumentai – reflektuoti ir diskutuoti dar neturint jokių iliuzijų dėl rinkos ekonomikos XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje, „beprekinėje“ sovietinėje santvarkoje. Šių archyvinių duomenų kombinavimas kartu su naujausios literatūros faktais bei kultūros suprekinimo teorija leidžia apčiuopti lietuvių literatūroje besiformuojantį prekiškumo refleksijos diskursą bei jo pobūdį.&nbsp