Masinė pilietiškumo šventė kasdienybės akistatoje

During the period of Lithuania’s revival and the restoration of independence (1988-1991) the streets and the squares were in use for mass events, which substantially differed from everyday life as well as from Soviet mass rituals. The socio-ontological content of the recent events remains of special value. The forms mass coexistence are often presented in an abstract form: as self-contained reality (folk, nation and etc.) or as a ‘statistical habitats’. Yet the movements present a different case: an interrelation between private lives in the public events. The article discusses how certain type of discourse, namely voluntary political ritual, is being created and understood.Atgimimo ir Nepriklausomybės atstatymo laikotarpiu Lietuvoje (1988 - 1991 m.) gatvėse ir aikštėse vyko masiniai renginiai, kurie iš pagrindų skyrėsi tiek nuo kasdienybes, tiek nuo sovietmečio masinių ritualų. Šių įvykių akivaizda pamažu grimzta į praeitį, tačiau jų pasaulėžiūrinis, arba socioontologinis, turinys nepraranda išliekamosios vertės. Masinė žmonių egzistavimo forma kultūros tekstuose dažniausiai vaizduojama abstrakcijomis: kaip savaiminė realybė (liaudis, tauta ir pan.), arba kaip "statistiniai gyventojai". Šiuo atveju mes kalbame apie tuos atvejus, kai kasdienybėje įsikūrę žmonės iš savo privačių nišų veržiasi į viešumą. Masinis elgesys čia suprantamas kaip tekstas (diskursas). Siekiama ištirti, kaip kuriamas ir suvokiamas tam tikras diskurso tipas - laisvanoriškas politinis ritualas