Lyčių lygybės strategijos pasiekimai ir iššūkiai

The Baltic States have made a considerable progress in meeting gender equality directives of European Union (EU) in line with the proclaimed fundamental democratic values of Member States and of Union enlargement policy. Despite progress, equality in day-to-day life is still undermined by structural gender in equalities and unequal access to rights enjoyed by women and men in practice. The issues of women’s unemployment, poverty, age, and ethnic background clearly manifest the political preferences by national governances of the Baltic States for the expert-bureaucratic model, based on ‘integrationist’ approach to gender equality policies and gender mainstreaming, adapted to the national neo-liberal modifications of the former Soviet gender contract.Šiandieną lyčių lygybė Baltijos šalyse suprantama kaip vienas pagrindinių demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principų, kuris deklaratyviai grindžiamas lygiomis lyčių teisėmis, atsakomybe, galimybėmis visose gyvenimo srityse ir vienodos elgsenos su abiem lytimis taisyklėmis. Tačiau moterų nedarbo, skurdo feminizacijos, moterų amžiaus ir etninės diskriminacijos raiška posovietiniame kontekste verčia abejoti pažangios lyčių politikos reprezentacijomis, jų atitikimu ES direktyvų reikalavimams ir lyties dėmens integravimo strategijos normatyviniams principams. Straipsnyje analizuojami lyties dėmens integravimo strategijos įgyvendinimo ypatumai Baltijos šalims integruojantis į Europos Sąjungą. Teigiama, kad politinius šių šalių lyčių lygybės prioritetus apibrėžia ekspertinis-biurokratinis modelis, susiformavęs transformuojant nacionalinius neoliberalius lyčių sutarties dėmenis