Dvikalbių vaikų rišliojo pasakojimo produktyvumas ir leksinė įvairovė

The paper deals with the narrative production of developing Lithuanian bilingual children (L1 – Lithuanian, L2 – English). The material was collected in four Lithuanian language schools based in London. The study employs the method of story generation. During the experiment, the participants were asked to tell a story according to a 6 picture sequence Cat Story (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). There were 100 Lithuanian bilingual children (4-10 years old) from middle-class families involved in the experiment. They all lived in London and attended private Lithuanian schools (~3-6 hours per week). The narratives were recorded, transcribed and morphologically annotated for an automatic analysis of narrative language using CHILDES software. During the analysis, the general productivity and lexical diversity (the number of words, the number of utterances, mean length of utterance, type/token ratio) of the narratives were investigated.The results obtained demonstrate significant differences in productivity and lexical diversity among six age groups. The narratives of older children have been found to be longer; they also include more words, consist of more utterances, which on average are longer. A comparison of bilingual and monolingual children's narratives has revealed that bilingual children are capable of producing more words, while the lexical diversity of nouns, verbs and adjectives is similar in bilingual and monolingual children’s narratives or, in some cases, higher in the narratives of monolingual children. These indicators of productivity and lexical diversity suggest that the native Lithuanian language acquired in a bilingual environment is similar to the Lithuanian language acquired in a monolingual language environment.Straipsnyje analizuojamos dvikalbių (lietuvių-anglų) vaikų, gyvenančių anglų kalbos aplinkoje, lietuvių kalbos ypatybės. Tyrimo medžiaga rinkta taikant pasakojimo kūrimo metodą. Respondentai turėjo sukurti rišlųjį pasakojimą pagal 6 paveikslėlių seką (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). Išanalizavus šimtą 4–10 metų respondentų sukurtų rišliųjų pasakojimų, matyti pasakojimo kūrimo ir kalbos raida. Vyresniųjų vaikų pasakojimai ilgesni, juose pavartota daugiau žodžių, pasakojimus sudaro daugiau pasakymų, kurie yra vidutiniškai ilgesni. Reikšminių kalbos dalių (daiktavardžių, veiksmažodžių, įvardžių, būdvardžių) leksinės ir gramatikos įvairovės analizė parodė, kad respondentams augant, jų pasakojimuose pavartojama ne tik daugiau, bet ir įvairesnių žodžių. Dvikalbių vaikų rišliuosius pasakojimus palyginus su vienakalbių vaikų pasakojimais, matyti, kad dvikalbiai vaikai pavartoja žymiai daugiau žodžių nei dvikalbiai, o daiktavardžių, veiksmažodžių ir būdvardžių leksinės ir gramatinės įvairovės rodikliai yra panašūs į vienakalbių vaikų