Angelų Švenčiausioji Mergelė iš Tytuvėnų bažnyčios

Straipsnyje tyrinėjamas restauruotas Tytuvėnų bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas su aptaisais, paskatinęs aptarti ir Tytuvėnų bernardinų konvento istoriją. XVI–XVII amžių sandūroje Lietuvos bernardinai ėmė plėstis. Planuodami Tytuvėnų bažnyčios įrangą bernardinai tarsi siekė sukurti lietuviškąją Porciunkulės kopiją. Didžiajame Tytuvėnų bažnyčios altoriuje pakabintas Švč. Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas turėjo tapti ypatingu Dievo Motinos atvaizdu, per kurį tikinčiųjų maldos keliautų pas Viešpatį. Kūrinys priklauso XVII a. pradžioje dirbusio dailininko teptukui. Atvaizde sąmoningai sukurtas senesnio atvaizdo įspūdis, panašiai kaip ir pačioje Tytuvėnų bažnyčios architektūroje panaudoti gotikinės architektūros elementai, turintys pabrėžti statinio sąsajas su viduramžių kultūros tradicija. Didelė tikimybė, kad atvaizdas buvo nutapytas pačių Vilniaus bernardinų aplinkoje. Nors išliko labai nedaug XVII a. pirmos pusės bernardinams priklausiusių paveikslų, kuriuos būtų galima lyginti tarpusavyje, šiokių tokių analogijų Tytuvėnų atvaizdui galima rasti kaimyniniame Šiluvos paveiksle. Tapyba visiškai skirtinga, bet kūdikėlio Jėzaus figūrėlės ir Tytuvėnuose, ir Šiluvoje atrodo keistai panašios, net jų drabužėliai nutapyti tomis pačiomis, kiek netipiškomis, balkšvai violetine ir geltona spalvomis. Šie panašumai skatina toliau tyrinėti Tytuvėnų paveikslo istoriją, kuri padėtų nustatyti, ar tai tik atsitiktiniai panašumai, ar vėlesnių užtapymų pasekmė, ar juos lemia kitos priežastys.The article deals with the restored painting of the Blessed Virgin Mary and Baby Jesus with the casing at Tytuvėnai Church, which initiated the discussions of the history of Tytuvėnai Bernardine Convent. At the turn of the 16th and the 17th centuries, Lithuanian bernardines started to expand. When planning the furnishing of Tytuvėnai Church, bernardines as though aimed at creating a Lithuanian copy of Porziuncola. The painting of the Blessed Virgin Mary and Baby Jesus hung on the grand altar at Tytuvėnai Church was to become a special reflection of God’s Mother, through which people’s prayers would reach the Lord. The piece of art was painted by an artist, who worked at the start of the 17th century. The impression of an older reflection is intentionally created in the painting, like the elements of gothic architecture used in the architecture of Tytuvėnai Church itself, aimed at emphasising the links of the building with the tradition of medieval culture. It is very likely that the painting was painted in Vilnius bernardines’ environment. Although very few paintings, owned by bernardines in the first half of the 17th century, which could be compared, survived, certain analogies of the painting at Tytuvėnai Church can be found in the neighbouring painting of Šiluva. The style of painting is completely different; however, the figures of Baby Jesus in Tytuvėnai and Šiluva seem oddly similar. Even their clothes are painted in the same, slightly unconventional, whitish purple and yellow colours. These similarities encourage further studies of the history of Tytuvėnai painting, which would help to establish, whether these similarities are accidental, whether they are the consequences of later overpainting or they were determined by other causes