Supervenience, physicalist reduction and inverted qualia

Funkcinės psichinių savybių analizės atveriama jų materialiojo įkūnijimo įvairovės galimybė verčia materialistinį monizmą sąmonės filosofijoje formuluoti ne psichinių ir fizinių savybių tapatumo, bet pirmųjų pareities nuo antrųjų tezę. Pareities sąvoka sąmonės filosofijoje išreiškia minimalius reikalavimus fizikalistinėms teorijoms – paneigus pareities fizikalizmą būtų paneigtos ir stipresnės fizikalizmo versijos. Straipsnyje tyrinėjama fizikalizmo kritika paremta vadinamuoju kokybių perkeitimo galimybės argumentu. Parodoma, kad, viena vertus, toks argumentas negali būti atremtas nuorodomis į empirinius duomenis, nes svarstoma hipotetinė situacija numano jos empirinį nestebimumą; kita vertus, jei svarstoma situacija iš tikrųjų yra galima, tai kokybinės psichinės charakteristikos niekaip nėra susaistytos funkciškai ar fiziologiškai aprašomais ryšiais, vadinasi, antireduktyvistinę išvadą galima grįsti svarstant ne tik atvejus, kai kokybės perkeistos, bet ir kai jų apskritai nėra.Functional analysis of mental properties reveals that these properties are multiply realizable by material properties. Therefore physicalism in philosophy of mind is formulated in terms of supervenience rather than in terms of identity. The concept of supervenience also expresses the minimal commitments of the physicalist theory – refutation of the supervenience physicalism would imply refutation of any stronger version of physicalism as well. The article analyzes the criticism of physicalism based on the possibility of inverted qualia. It is shown that, on the one hand, such possibility cannot be denied on empirical grounds, since the possibility in question is ex hypothesi unobservable; on the other hand, if this situation is in fact possible, then qualitative properties are independent of functional or physiological properties, and therefore the same antireductivist conclusion could be less controversially argued for on the basis of absent rather than inverted qualia