Gyvenimo kokybės indekso apskaičiavimo rezultatai

Objektyvių dimensijų svorio koeficientai nustatyti iš apklausos rezultatų, suvokiant juos kaip ekspertinius vertinimus, leidžia padaryti svarbias išvadas. Pirma, objektyvių dimensijų svorio koeficientų palyginimui verta pasitelkti tą atvejį, kai visų dimensijų reikšmingumas yra vienodas. Tai būtų svorio koeficientas 1/14 = 0,0714. Antra, matome, kad šią ribinę reikšmę viršija švietimo sistema, demografinė būklė, lyčių lygybė, gyvenimo darbe kokybė, gyvenamoji aplinka, kultūros ir vertybių būklė mažėjančia tvarka. Trečia, faktiškai nuo vienodo požiūrio į dimensijų reikšmes nesiskiria šios dimensijos: sveikatos apsaugos sistema, socialinė aplinka ir socialiniai ryšiai. Ketvirta, mažiau nei vidurkis mažėjančia tvarka vertinamos šios dimensijos: psichologinė gerovė, arba laimingumas, vartojimas, saugumas, pajamos, darbas ir užimtumas. Penkta, nors skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio dimensijų svorio koeficientų nėra itin didelis, jis sudaro 0,0765-0,0631 = 0,0134/0,0714 = 0,188, arba beveik 19 proc, ir rodo tų dimensijų tobulinimo kryptis. Objektyvių dimensijų reikšmių pasiskirstymas taikant pasirinktus objektyvius indikatorius leidžia padaryti itin svarbias išvadas. Pirma, geriausi rezultatai gauti vertinant šias dimensijas: gyvenimo darbe kokybę, vartojimą, darbą ir užimtumą, būstą ir gyvenamąją aplinką. Antra, blogiausi rezultatai gauti mažėjimo tvarka vertinant šias dimensijas: sveikatą, demografijos būklę, lyčių lygybę, psichologinę gerovę, pajamas, kultūrą ir vertybes. Trečia, skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios dimensijų reikšmių gana didelis 0,574-0,091 = 0,0564. Net paskelbę kultūros ir vertybių dimensijos reikšmę išskirtine, gauname, kad tas skirtumas vis dėlto nėra suvokiamas, nes to skirtumo reikšmė - 0,574-0,24 = 0,334. Toks reikšmių išsibarstymas, kai didžiausia dimensijos reikšmė viršija mažiausią 2,4 karto, atmetus kultūros ir vertybių dimensijos reikšmę, rodo itin išbalansuotą gyvenimo kokybės sistemą ir parodo dimensijas, į kurias turi atkreipti ypatingą dėmesį Vyriausybė, Seimas, Prezidentūra, savivaldybės ir visos kitos valstybės valdymo institucijos. Labai svarbūs indėlio į gyvenimo kokybės indeksą vertinimai. Didžiausią indėlį į šį indeksą mažėjimo tvarka teikia gyvenimo darbe kokybė, gyvenamoji aplinka, būstas ir vartojimas. Mažiausiai mažėjimo tvarka prisideda demografinė būklė, lyčių lygybė, psichologinė gerovė, pajamos, kultūra ir vertybės. Šio indėlio išsibarstymas taip pat ženklus: 0,0435-0,0152 = 0,283, atmetus kultūros ir vertybių dimensijos vertinimo reikšmę. Toks indėlių išsibarstymas, kai didžiausias indėlis viršija mažiausią 2,86 karto, taip pat rodo balanso tarp įvairių gyvenimo sričių pažeidimą ir būtinybę visoms valdžios institucijoms rasti būdus tą disbalansą mažinti. . Apskaičiuotas Lietuvos gyvenimo kokybės indeksas analizuotu laikotarpiu lygus 0,41. Jis įvertintas tokiu būdu, kad galima tvirtinti, jog Lietuvos gyvenimo kokybė sudaro 41 proc. nuo geriausios Europos Sąjungos šalies gyvenimo kokybės indekso reikšmės. Tokia situacija atrodo neįtikėtina, tačiau atlikti vertinimai įtikinamai pagrindė šį rezultatą. Žinoma, galima ir reikia atlikti tolesnius tyrimus, norint patikslinti pasirinktus vertinimo indikatorius, jų apskaičiavimo metodus, statistinių duomenų atrankos metodus ir kitus veiksmus. Būtina pratęsti šiuos tyrimus, atliekant gyvenimo kokybės indekso vertinimus visose Europos Sąjungos šalyse, o vėliau ir visame pasaulyje, norint turėti vienodą vertinimo sistemą, įgalinančią atlikti atitinkamus palyginimus. Apskaičiuotas ir kiekvienos dimensijos būklės lygmuo palyginus su pažangiausia Europos Sąjungos šalimi. Šie duomenys pateikti 25 lentelės priešpaskutiniame stulpelyje. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos būklė sudaro 29 proc, pajamos 27 proc. ir 1.1, nuo geriausios ES šalies būklės. Šie duomenys gali ir turi būti itin vertingi atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už tų sistemų būklę