Religious interest and faith

Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas religinės kalbos prasmės klausimas ir religijos bei pasaulietinės kultūros koreliacija.Article is devoted to the analysis of the ontological justification of religion. Existential phenomenology serves as a basis to claim about the religious dimension in the common human experience which is limit relationship to the world. This limit experience becomes an issue of ultimate concern as existential significance, or, in other words, as an expression of religious interest. Faith is analysed as an immediate acceptance of existence by participating in the reality. However, the world in a limit faith does not lend itself to cognition and is not complete, but rather is perceived in a process as not-yet-being. Following Tracy's analysis of limit experience, the article investigates the issue of the meaning of religious language as well as the correlation of secularity and religion