Scholastic logic in Lithuania: the question of beginning and applied method

Šiame straipsnyje analizuojama scholastinė logika Lietuvoje. Straipsnio autorius koncentruojasi ties jos istorine pradžia ir taikytu tyrimo bei dėstymo metodu. Prieinama prie išvados, kad scholastinės logikos pradžia Lietuvoje kol kas laikytini 1507 m. Tais metais prie Vilniaus dominikonų vienuolyno įsteigta partikuliarinė mokykla, kurioje pradėtas skaityti logikos kursas. Tuo tarpu filosofinį ir loginį pasauliečių lavinimą Lietuvoje pradėjo jėzuitų ordinas, kuriam privalome būti dėkingi ir už scholastinės logikos Lietuvoje išplėtojimą. Straipsnyje taip pat teigiama, kad scholastinė logika Lietuvoje buvo neatskiriama europinės scholastikos dalis. Pastaroji visose savosios geografijos vietose iš esmės tyrė tas pačias problemas ir taikė tą patį metodą. Pagrindinės šio metodo savybės – autoritarizmas, dėmesio tikrovės faktams trūkumas ir perdėtas dėmesys smulkmenoms. Kita vertus, jam būdingas ir probabilizmas bei penkių žingsnių įrodinėjimo technika, lėmusi mokslinį tyrinėtojo sąžiningumą.The object of this article is scholastic logic in Lithuania. The author of the article concentrates on its historical beginning. It also describes the studied problems and teaching method applied in this logic. The article concludes that the beginning of scholastic logic in Lithuania should be dated back to 1507. In that year Vilnius’ Dominican monastery founded a school, in which a course of scholastic logic was delivered. Meanwhile, the philosophical and logical education of the laity in Lithuania was initiated by Jesuit Order, to which we should also be grateful for the development of scholastic logic. The article also concludes that scholastic Logic in Lithuania was an inseparable part of European scholasticism. In all scholastic Logic dealt basically with the same problems as well as applied the same method. The main features of the mentioned method are: authoritarianism, indifference to the facts of reality and excessive attention to details. On the other hand, this method is characterized by probabilism as well as by five-step argument technique that resulted in the scientific fairness of the researcher