Transition to adulthood: leaving the parental home in the last Soviet and the first post-Soviet generation

Straipsnyje analizuojama, kuo skyrėsi jaunų žmonių išėjimas iš tėvų namų paskutinėje sovietmečio ir pirmojoje posovietinėje kartose. Pagrindinis dėmesys skirtas socialiniams valstybės sąrangos pokyčiams ir tam, kaip permainos paveikė analizuojamų kartų savarankiško gyvenimo pradžią. Pristatomame tyrime taikyta diadinė tarpgeneracinė perspektyva – atlikti biografiniai interviu su vienos šeimos dviejų kartų atstovais (motinomis ir jų vaikais). Duomenys rodo, kad socialinės brandos tvarkaraščio kaita ir diferenciacija jau vyksta paskutinėje sovietmečio kartoje, kai jaunų žmonių gyvenimą atskirai vis dažniau lemia individualūs sprendimai, o ne ideologiškai palaikomos socialinės struktūros. Posovietinės kartos tapsmą suaugusiu stipriai veikia globalizacija ir ekonominės sistemos kaita. Todėl šioje kartoje aptinkamą kur kas didesnę brandos trajektorijų įvairovę ir destandartizaciją galima interpretuoti kaip jaunų žmonių reakciją į intensyvių permainų sukeltą rizikos ir nesaugumo pojūtį.The article presents a research on trajectories of leaving the parental home in the last Soviet and the first post-Soviet generations. It focuses on social transformation of the state during the transition from the Soviet to the post-Soviet and its impact on the life-course of these generations. In our study, we applied a dyadic approach and conducted semi-structured interviews with women of the last Soviet generation (born in 1962–1972) and their children (born in 1992–2002), who represent the first post-Soviet generation. Early changes in and the differentiation of the timetable of transition to adulthood of the last Soviet generation indicated a declining effect of ideologically supported social structures on the life-course of young adults and the growing power of individual decision to leave the parental home or stay within. The rapidly increasing globalization and a transformed economy shaped a new structural environment for the coming of age for the first post-Soviet generation; therefore, we can interpret the further pluralization, de-standardization, and differentiation of the timetable of the transition to adulthood of this generation as a reaction of young people to the emerging risks and insecurities