Norwegian and Lithuanian village and city wedding customs at the beginning of 20-21 st. century.

Šio darbo tikslas - palyginti XIX a. pab. - XXI a. pr. tradicinėje kaimo kultūroje ir šiuolaikinėje miesto kultūroje vyraujančius lietuvių ir norvegų vestuvių papročius. Tyrimo objektas - norvegų ir lietuvių vestuvių papročiai. Problema: Koks skirtumas tarp lietuvių ir norvegų kaimo ir miesto vestuvių? Kur slypi norvegų ir lietuvių vestuvių papročių savitumas? Tyrimo metodai ir metodologija. Etnografinė medžiaga apie vestuves buvo rinkta pagal šio darbo autorės sudarytą etnografinę anketą ,,Norvegų ir lietuvių vestuvių papročiai“. Analizuojant surinktą medžiagą, buvo naudotas lyginamasis, aprašomasis, literatūros turinio analizės ir interpretacinis metodai. Darbo naujumas ir aktualumas. Iki šiol nebuvo atliktas lyginamasis vestuvių tyrimas tarp norvegų ir lietuvių vestuvių švenčių, todėl darbas yra naujas ir aktualus. Darbo struktūra: Darbą sudaro įvadas ir keturios darbo dalys. Pirmoje darbo dalyje supažindinama su teorine darbo prieiga, remiantis A. van Gennepo perėjimo ritualų teorija ir V. Turnerio ritualo teorija. Antroje dalyje aptariama lietuvių ir norvegų vestuvių struktūra kaimo kultūroje bei išryškinamas lyginamasis aspektas tarp šių kultūrų. Trečioje dalyje pristatoma ir lyginama lietuvių ir norvegų vestuvių struktūra miesto kultūroje. Ketvirtoje dalyje aptariami autorės atlikto lauko tyrimo duomenys ir jų rezultatai. Autorės tyrimas atskleidė, kad lietuvių ir norvegų kaimo vestuvėse pasireiškia visi A. van Gennepo perėjimo ritualai: preliminalinis, liminalinis ir postliminalinis etapai. Lietuvių ir norvegų miesto vestuvėse išlikę tik pagrindinės vestuvių dalys. Remiantis V. Turnerio ritualų teorija, simboliai pasireiškia vestuvių papročiuose ir apeigose. Išanalizavus ankstesnių autorių medžiagą, galima pastebėti, kad lietuvių ir norvegų kaimo vestuvių struktūra panaši, tačiau papročiai skiriasi, o miesto vestuvės yra gana panašios savo struktūros elementais, ypač panašūs mergvakariai ir bernvakariai, kuriems įtaką daro globalizacijos reiškiniai. Šiuolaikinėse lietuvių vestuvėse galima aptikti senųjų vestuvių elementus: jaunavedžių išlydėjimas ar sutikimas tėvų, namuose, piršlio korimas, malkų skaldymas. Šiuolaikinėse norvegų vestuvėse išlieka tokie senieji papročiai: jaunųjų bučiavimasis ant kėdės, ilgų tostų sakymas. Reikšminiai žodžiai: antistruktūra, bunad, communitas, liminalinis, maršelgomis, mergvakaris, pabroliai, postliminalinis, preliminalinis, svotija, verkavimai, žiedynos, žvalgytuvės.The aim of this work is to compare the 19th c. end - XXIst c. beginning Lithuanian and Norwegian wedding customs prevailing in traditional rural culture and modern urban culture. The object of the research is Norwegian and Lithuanian wedding customs. Problem: What is the difference between Lithuanian and Norwegian rural and urban weddings? Where are the peculiarities of Norwegian and Lithuanian wedding customs? Research methods and methodology. Ethnographic material about the wedding was collected according to the ethnographic questionnaire “Norwegian and Lithuanian wedding customs” compiled by the author of this work. Comparative, descriptive, literature content analysis and interpretive methods were used to analyze the collected material. Novelty and relevance of the study. So far, no comparative study of weddings has been conducted between Norwegian and Lithuanian wedding celebrations, so the work is new and relevant. Structure of the work: The work consists of an introduction and four parts. The first part of the work introduces the theoretical approach to work, based on A. van Gennep's theory of transition rituals and V. Turner's theory of rituals. The second part of the work discusses the structure of Lithuanian and Norwegian weddings in rural culture and highlights the comparative aspect between these cultures. The third part of the work presents and compares the structure of Lithuanian and Norwegian weddings in the city culture. The fourth part of the work discusses the data of the field research conducted by the author and their results. The author's research revealed that all the rituals of A. van Gennep's transition are manifested in Lithuanian and Norwegian rural weddings: preliminal, liminal and post-criminal stages. Only the main parts of the wedding have survived in Lithuanian and Norwegian city weddings. According to V. Turner’s theory of rituals, symbols appear in wedding customs and ceremonies. Analyzing the material of previous authors, it can be noticed that the structure of Lithuanian and Norwegian rural weddings is similar, but the customs are different, and urban weddings are quite similar in their structural elements, especially similar bachelorette parties, influenced by globalization. In modern Lithuanian weddings, it is possible to find elements of the old wedding: the escort of the newlyweds or the consent of the parents, at home, the matchmaking, the chopping of firewood. Modern Norwegian weddings retain such old customs: kissing young people on a chair, saying long toasts. Key words: anti-structure, bunad, communitas, liminal, marshmallows, bachelorette party, cousins, post-criminal, preliminals, Sweden, crying, inflorescences, scouts.Humanitarinių mokslų fakultetasKultūrų studijų katedr