Jungtinių Amerikos Valstijų veiksmų ir iniciatyvų klimato kaitos politikoje analizė (2015-2019). Paryžiaus susitarimas

This paper is devoted to discuss what policy Donald Trump sets forward in the area of climate change, which is the goal of the research. Tasks that are set in front of the researcher specifically intend to look at what kind of language the president is applying in his speeches, to name the most important changes introduced to environmental regulations and climate policies, and, finally, to link the policies with the kind of political culture that is in place in America. Thereafter, US climate change policy is the object of this research. Methodology adopted includes discourse analysis which is used to find language techniques, linguistic links, framing, and other crucial elements forming what is Trump`s communication with audience through speeches, but also present in his interviews, Twitter posts, presidential addresses etc. Another method is normative analysis which serves the goal of looking through official documents, international treaties, regulation, legislation etc. It allows to dissect and analyze what these information sources mean for a particular policy area, what kind of relationship they create between actors, parties to the agreement or groups of individuals. The paper ends with the following conclusions. President Trump employs a very unique communication technique. He is very famous for his daring claims and bold statements which sometimes can be surprising compared with what politicians usually sound like. His election and popularity clearly show that many Americans support Trump and relate with what he is saying. Trump has reversed many of the Obama-era environmental regulations.Šis dokumentas yra skirtas aptarti, kokią politiką Donaldas Trumpas nustato klimato kaitos srityje, o tai ir yra tyrimo tikslas. Tyrėjui keliamos užduotys konkrečiai siekia išsiaiškinti, kokią kalbą prezidentas taiko savo kalbose, įvardinti svarbiausius aplinkos apsaugos ir klimato politikos pakeitimus ir galiausiai susieti šią politiką su tokia politinė kultūra, kokia yra Amerikoje. Vėliau šio tyrimo objektas yra JAV klimato kaitos politika. Priimta metodologija apima diskurso analizę, kuri naudojama ieškant kalbos metodų, kalbinių ryšių, įrėminimo ir kitų esminių elementų, formuojančių D.Trumpo bendravimą su auditorija per kalbas, bet taip pat pateikiamas jo interviu, „Twitter“ žinutėse, prezidento adresuose ir kt. Kitas metodas Tai yra normatyvinė analizė, kuria siekiama peržvelgti oficialius dokumentus, tarptautines sutartis, reglamentus, įstatymus ir tt. Tai leidžia išskaidyti ir išanalizuoti, ką šie informacijos šaltiniai reiškia tam tikrai politikos sričiai, kokius santykius jie sukuria tarp dalyvių, šalių. susitarimas ar asmenų grupės. Darbo pabaigoje pateikiamos šios išvados. Prezidentas Trumpas naudoja labai unikalią komunikacijos techniką. Jis labai garsus dėl savo drąsių teiginių ir drąsių pareiškimų, kurie kartais gali nustebinti, palyginti su tuo, kas paprastai atrodo politikai. Jo rinkimai ir populiarumas aiškiai rodo, kad daugelis amerikiečių palaiko Trumpą ir yra susiję su tuo, ką jis sako. Trumpas atšaukė daugelį B. Obamos laikų aplinkos apsaugos taisyklių. Jis įvykdė kampanijos pažadą palikti Paryžiaus susitarimą. Jo administracijoje ekonomikai ir pramonei yra teikiama pirmenybė, o klimato kaitos idėja atmetama. Trumpo personažas gerai tinka dabartinei politinei situacijai. Tai daugiausia lemia tai, kad jis pats įnešė nepamirštamą požiūrį į politinę komunikaciją. Jo šokiruojanti retorika paveikė politinę kultūrą.Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetasPolitologijos katedr