Resilience of children growing up in poverty: successful life stories

Socialinio darbuotojo vaidmuo yra svarbus teikiant pagalbą įvairiais socialiniais lygmenimis, ypač socialiai pažeidžiamose šeimose, kuriose auga vaikai, todėl siekiant pažvelgti į nepritekliuje augančių vaikų patirtį, svarbu atkreipti dėmesį į šių vaikų gebėjimą „išlikti“‘ ir sėkmingai konstruoti santykius su savimi ir aplinka. Tyrimo tikslas - atskleisti skurde augusių vaikų gyvenimo šeimoje patirtis atsparumo kontekste. Remiantis tuo, kad skurdas yra socialiai sukonstruotas reiškinys, atliekant tyrimą buvo pasirinktas aprašomasis kokybinis tyrimas. Pasirinktas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo naudojama interpretuojamoji-konstruktyvistinė ontologija, tyrėjui suteikė galimybę atskleisti nepritekliuje augusių vaikų konstruojamus veiksnius ir realias socialinių reiškinių patirtis, lėmusias žmogaus atsparumą, pabrėžiant šių žmonių unikalią patirtį. Tyrimą apima duomenys apie tyrimo dalyvių skaudžius patyrimus ir teigiamus gyvenimo pokyčius, kurie gali suteikti išsamios informacijos apie žmogaus atsparumą, vidinius, išorinius išteklius ir apribojimus. Duomenys buvo renkami naudojant pusiau struktūruotą interviu, derinant jį su stebėjimu, rašytinių šaltinių analizė. Duomenų analizės metodas - biografinis tyrimas. Biografinio tyrimo prieiga asmens pasakojimą leidžia analizuoti kaip įvairiakryptį procesinį reiškinį. Tyrime dalyvavo penki suaugę asmenys, vaikystėje augę nepriteklių patiriančioje šeimoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad skurde augusių vaikų stiprybė yra gebėjimas mąstyti ir elgtis kitaip negu bendraamžiai, tai vadinama „hypermaturity‘‘ (hiperbranda / ankstyvoji branda), kuri siejama su gausybės atsakomybių prisiėmimu. Svarbiausius asmens pasirinkimus nulemiantys procesai yra apsauginiai veiksniai, kurie, remiantis moksliniais duomenimis, yra susiję su pozityviu savęs ir visuomenės konstravimu, nepaisant nepalankių gyvenimo sąlygų. Apsauginius veiksnius galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas - tai individualūs veiksniai (temperamentas ir intelektas), vaiką palaikančių santykių kokybė (ryšys su bent vienu suaugusiuoju) ir platesni aplinkos veiksniai (saugios kaimynystės). Tyrimas atskleidė, kad, nepaisant visuomenėje dažnai konstruojamo stigmatizuojančio požiūrio į skurdžioje aplinkoje augančius vaikus, šie asmenys turi neeilinę patirtį, ypatingų gebėjimų ir stiprybių, padedančių išlikti riziką keliančioje aplinkoje, kurie, remiantis moksliniais duomenimis, yra susiję su apsauginiais vidiniais ir išoriniais veiksniais, nulemiančiais socialiai pažeidžiamų vaikų nepaliaujamą norą „kovoti‘‘ su skurdu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, nepaisant nepalankių gyvenimo sąlygų išlikti doru, pozityviai mąstančiu piliečiu.The role of the social worker is important in providing assistance at various social levels, especially for socially vulnerable families with children, therefore to look at the experiences of children in deprivation, it is important to focus on their ability to survive and build successful relationships with themselves and the environment. The aim of the study is to reveal experiences of children living with their family in poverty in the context of resilience. Based on the fact that poverty is a socially constructed phenomenon, therefore a descriptive qualitative study was chosen for the study. The selected qualitative research, which used interpretive-constructivist ontology, provided the researcher with an opportunity to reveal the factors constructed by deprived children and the real experiences of social phenomena that determined human resilience, emphasizing the unique experience of these people. The study includes data on the painful experiences of study participants, and positive life changes that can provide detailed information about human resilience, internal, external resources, and limitations. Data were collected using a semi-structured interview, combined with observation, analysis of written sources. Data analysis method is a biographical study. The biographical approach of research allows the analysis of a person's narrative as a multidirectional procedural phenomenon. The study included five adults raised in a deprived family. The results of the study revealed that the strength of children growing up in poverty is the ability to think and behave differently from their peers, it is called "hypermaturity", which is associated with taking on many responsibilities. The processes that determine a person’s most important choices are protective factors that, according to scientific data, are associated with the positive construction of self and society, despite unfavorable living conditions. Protective factors can be divided into three main categories: individual factors (temperament and intelligence), the quality of the child-supporting relationship (relationship with at least one adult) and broader environmental factors (safe neighborhoods). The results of the study revealed that despite the often constructivist stigmatizing approach to children growing up in poor environments, these individuals have extraordinary experience, special abilities and strengths to help them survive in risky environments the relentless desire of children to "fight" against poverty, social exclusion and discrimination, to remain a virtuous, positive-minded citizen despite unfavorable living conditions.Socialinių mokslų fakultetasSocialinio darbo katedr