VI—XIII a. prūsų chronologija (Suvorovo kapinyno duomenimis)

Sukurti dabartinę prūsų viduramžių senienų chronologiją galima tik remiantis visiškai ištirto ir išsamiai dokumentuoto kapinyno medžiaga. Toks yra Suvorovo kapinynas (Kaliningrado sr., Gvardejsko raj.), ištirtas 1928 metais. Šio kapinyno kapų suvestinė lentelė (pav. 1a, b) apima visų kategorijų tipologizuotas įkapes ir turinčias daug chronologinių bendrybių. Atskirų kategorijų daiktai buvo įtraukti į lentelę pagal jų chronologinę eilę. VI—XIII a. prūsų senienų chronologija, sudaryta remiantis Suvorovo kapinyno duomenimis, neprieštarauja daiktų kompleksams, turintiems Europos archeologijoje tvirtą datavimą, ir bendroms vakarų baltų senienų raidos tradicijoms. VI a. pradžioje prūsų žemėse išnyksta romėniškojo laikotarpio reliktai. Vietoj degintinių kapų su urnomis aptinkami kapai su degintų kauliukų grupėmis, o vėliau, nuo VII a. pabaigos—VIII a. pradžios — kapai su išbarstytais kauliukais ir deginimo lauže likučiais. Pastaroji data yra savotiškas pošūkis prūsų kultūros raidoje. Tuo laiku pakinta visas įkapių kompleksas, kurio datavimui anksčiau buvo svarbiausios tam tikros segių ir diržo sagčių grupės (pav. 2). Nuo tada ir iki XII a.— griautinių kapų prūsų žemėse pasirodymo — svarbiausia medžiaga datavimui yra įvairių formų balno kilpos. Nuo XIII a. pradžios, kaip matyti iš atskirų datuojamų kapų išsidėstymo kapinyno plano (pav. 3), išnyksta tradicija laidoti mirusiuosius ilgose kapų eilėse (leidžia teigti, kad mirusieji priklausė vienai giminei) ir atsiranda trumpos, ne daugiau kaip keturių kapų eilės. Pastarosiose laidoti individualių šeimų nariai