Support in crisis centre from the point of view of woman who have experienced domestic violence: from providing housing to meeting psichosocial needs

Žmogaus teisių stebėjimo instituto duomenimis, nukentėjusių artimoje aplinkoje moterų bendravimo patirtys krizių centruose yra skirtingos. Dauguma smurto aukų pripažino, kad nebūtų įveikusios trauminių patirčių be suteiktos pagalbos. Tačiau dalis moterų nevengė išsakyti kritinių pastabų dėl draugiškos aplinkos stokos, lankstaus požiūrio į klienčių individualius poreikius ir profesinių kompetencijų trūkumą. Magistro darbe nagrinėjamos socialinio darbuotojo asmeninės, socialinės ir profesinės kompetencijos krizių intervencijos procese. Aptariami socialinio darbo principai krizių intervencijos procese ir socialinio darbuotojo elgsena, padedanti veiksmingai suteikti profesionalią pagalbą krizinę situaciją išgyvenančiam klientui. Tyrimu siekiama atskleisti krizių centre teikiamą pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų akimis: nuo būsto suteikimo iki psichosocialinių poreikių patenkinimo. Tyrimo uždaviniai: 1) aprašyti moterų, gyvenančių krizių centre, lūkesčius dėl pagalbos; 2) atskleisti moterų gyvenimo krizių centre kasdienes patirtis; 3) aprašyti psichosocialinės pagalbos moterims teikimą krizių centre atliepiant jų emocinius ir socialinius poreikius. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikytas interviu ir „focus“ grupės fenomenologinis duomenų analizės metodas. Atliekant tyrimą, buvo taikoma tikslinė, patogioji tyrimo atranka. Tyrimo dalyvės – 6 krizių centro klientės. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad dauguma moterų dėl patiriamo smurto šeimoje neužtikrino saugių gyvenimo sąlygų vaikams, todėl specialistų nurodymu buvo apgyvendintos krizių centre. Esminiai lūkesčiai dėl pagalbos buvo susiję su emocine pagalba ir parama, saugios aplinkos sau ir vaikams užsitikrinimu, gyvenimo kokybės gerinimu ir būtinų poreikių patenkinimu, informacijos gavimu apie pinigines socialines išmokas, pagalbą prisiteisiant vaikų išlaikymą ir galimybę gauti socialinį būstą. Tyrimo dalyvės išreiškė vyriausiosios socialinės darbuotojos supratingumo, saugumo, priėmimo, palaikymo ir pagalbos stoką bei atsainų požiūrį, abejingumą ir atstūmimą. Siekis išvengti darbuotojos priekaištų ir patenkinti keliamus lūkesčius inspiravo paklusnumą ir prisitaikymą prie socialinės aplinkos keliamų reikalavimų. Patiriamą emocinę įtampą, baimę ir nesaugumą institucijoje ir patirtus išgyvenimus tyrimo dalyvės linkusios palyginti su gyvenimu smurtinėje aplinkoje. Socialinis darbas krizių centre nesirėmė abipusiu vyriausiosios socialinės darbuotojos ir klienčių santykių kūrimu, reikšmingu adaptacijos mechanizmams atkurti, siekiant sušvelninti psichosocialinių trauminių patirčių poveikį ir skatinti gijimą nuo jų.According to the Human Rights Monitoring Institute, the experiences of women, who have experienced domestic voilence, in crisis centers are different. Most victims of violence admitted that they would not have overcome the traumatic experience without the help provided. However, some women made critical remarks about the lack of a friendly environment, flexible approach to clients’ individual needs and the lack of professional competencies. The master 's thesis examines the personal, social and professional competencies of a social worker in the crisis intervention process. The principles of social work, in the crisis intervention process and the behavior of a social worker, which effectively provide professional support to a client experiencing a crisis situation, are discussed. The study aims to reveal the experience of social work interventions for women receiving support aimed at resolving crises of domestic violence in crises at the crisis center. The objectives of the research are: 1) to describe the women‘s expectations for support living at the crisis centre; 2) to reveal women‘s daily experience living at a crisis center; 3) to describe the provision of psychosocial assistance to women in the crisis center, responding to their emotional and social needs. To achieve the aim of the research, a qualitative research was performed, the phenomenological method of data analysis of interviews and focus group was applied. Targeted, convenient study sampling has been used in the study. The participants of the research are 6 clients of the crisis center. The analysis of the research data revealed that the majority of women had not ensured safe living conditions for the children due to domestic violence, so they were accommodated in a crisis center on the instructions of specialists. The essential expectations for help were related to the women’s emotional help and support; the ensuring a safe environment for themselves and their children; improving the quality of life and meeting basic needs, access to information on cash social benefits, support for the maintenance of children and access to social housing. The participants of the research revealed a lack of understanding, security, acceptance, support and assistance, as well as a lazy attitude, indifference and rejection from the chief social worker. The desire to avoid the employee’s reproaches and meet the expectations set inspired obedience and adaptation to the demands of the social environment. The experienced emotional tension, fear and insecurity in the institution and experiences suffered by study participants tend to be compared to living in a violent environment. Social work in the crisis center was not based on the mutual development of a relationship between the chief social worker and the clients for the significant restoration of adaptation mechanisms to mitigate the effects of psychosocial traumatic experiences and promote healing from them.Socialinių mokslų fakultetasSocialinio darbo katedr