Effect of biological preparations on spring wheat in field

Magistratūros studijų baigiamojo darbo tikslas buvo įvertinti skirtingų biologinių preparatų poveikį vasarinių kviečių pasėliui. Tikslieji lauko eksperimentai pradėti vykdyti 2015 m., tyrimai atlikti - 2019 m. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės Ūkio Akademijos Bandymų stotyje. Dirvožemis – limnoglacialinis priemolis ant moreninio priemolio karbonatingas giliau glėjiškas išplautžemis (Calcari-Endohypogleyic Luvisol). Tyrimo objektas – paprastojo kviečio (Triticum aestivum L.) vasarinės veislės 'Wicki' pasėlis, apdorotas skirtingais biologiniais preparatais. Tyrimo metodai: Dirvožemio agrocheminiai ir agrofizikiniai rodikliai, vasarinių kviečių sėklų derlius nustatytas pagal priimtas lauko eksperimento vykdymo metodikas. Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti dviejų veiksnių kiekybinių požymių dispersinės analizės metodais, naudojant kompiuterinę programą SPLIT PLOT (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Tyrimo rezultatai: Biologiniai preparatai skirtingai veikė įvairias dirvožemio agrofizikines savybes. Tręšiant N105 azoto trąšų norma dirvožemio tankis esmingai (P<0,05) kito palyginus nepurkštus laukelius su BactoMix5 panaudojimu pavasarį, kur tankis esmingai sumažėjo per 0,12 Mg m-3 naudojant biologinį preparatą. Tręšimas mažesne azoto trąšų norma (N105) bei biologinių preparatų naudojimas darė didelę įtaką visoms dirvožemio struktūroms. Mažesnės azoto trąšų normos (N105) ir biologinių preparatų panaudojimas esmingai veikė dirvožemio pH, visai kitaip tręšiant didesne azoto trąšų norma (N165), kur esminio poveikio dirvožemio pH nenustatyta. Tręšiant mažesne azoto trąšų norma (N105) dirvožemio humusingumas esmingai (P<0,05) skyrėsi palyginus Stimulin bei BactoMix5 panaudojimo pavasarį poveikį su nepurkštais laukeliais, tik pirmu atveju skirtumas buvo 0,54 proc., o antru 0,48 proc. Didesnis azoto kiekis buvo nustatytas tręšiant didesne (N165) azoto trąšų norma. Tręšiant didesne azoto trąšų norma (N165) dirvožemio fosforingumas svyravo nuo 190,9 iki 219,6 mg kg-1, tačiau čia esminių skirtumų nenustatyta. Dirvožemio kalingumas buvo žymiai didesnis tręšiant vasarinių kviečių laukelius mažesne azoto trąšų norma (N105) ir naudojant biologinius preparatus, kur jis svyravo nuo 228,5 mg kg-1 iki 249,4 mg kg-1. Skirtingų biologinių preparatų naudojimas ir tręšimas skirtingomis azoto trąšų normomis darė įtaką ir vasarinių kviečių produktyvumui, kokybiniams rodikliams bei derlingumui.The purpose of master thesis final research was to evaluate the effect of different biological products on the field of summer wheat. Accurate experiments were carried out in a Calcari-Endohypogleyic Luvisol of limno-glasial loam on moraine loam at Vytautas Magnus University in 2015 - 2019. Research object: summer wheat (Triticum aestivum L.) crop, worked up with different biological preparations. Research methods: agrochemical and agrophysical parameters of soil, spring wheat straw, root and seed yields were determined according to accepted field experiment methodology. The research data were statistically evaluated by two-way analysis of variance analysis of quantitative traits using computer program ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Research results: Biological agents acted differently on various agrophysical properties of soil. N105 nitrogen fertilization rate significantly changed soil density (P <0.05) when compared with BactoMix5 control in spring, where density decreased significantly by 0.12 Mg m-3 using biological preparation. Fertilization with a lower nitrogen fertilizer rate (N105) and the use of biological agents had a significant impact on all soil structures. Lower nitrogen fertilizer rates (N105) and the use of biological agents had a significant effect on soil pH, whereas fertilizers had a significantly higher nitrogen fertilizer rate (N165), where the soil pH was not significantly affected. At lower nitrogen fertilizer rates (N105), the humus content of the soil differed significantly (P