Mythopoetic imagery in the songs of Vilkduja

Darbe tyrinėjami lietuvių muzikos grupės „Vilkduja“ dainų tekstai, pasižymintys gausia ir įvairiopa mitopoetine vaizdinija. „Vilkduja“, įkūrėjo ir vienintelio nario Povilo Vaitkevičiaus pavadinta pagal sakmišką prieblandų įvardijimą, aktyvi bemaž 20 metų ir per tą laiką išleido 9 albumus. Tamsiosios arba alternatyviosios muzikos scenai priklausanti grupė žanriškai sunkiai klasifikuojama, nes nevengia eksperimentų ir įvairių stilių kombinacijų. Šiame darbe siekiama atskleisti „Vilkdujos“ tekstų mitopoetinius kontekstus bei įrodyti jų numinozinę bei psichodinaminę prigimtį, pasitelkiant mitopoetinės analizės, komparatyvistikos, analitinės psichologijos bei hermeneutikos priemones. Pirmojoje darbo dalyje dėmesys skiriamas dainų tekstuose atsiveriančiai mitopoetinei simbolikai. Ji aptariama lyginant tiek su archajiniais mitiniais-poetiniais tekstais (arijų „Rigveda“, vėlesniais tantrizmo tekstais, taip pat graikų orfiniais, hermetiniais tekstais, baltų, slavų, kitų pasaulio tautų mitologiniu vaizdynu, tautosaka, kalbiniais duomenimis), tiek su šiuolaikine poezija, kitų lietuvių tamsiosios muzikos scenos grupių tekstais. „Vilkdujos“ vaizdyne išskiriamos tokios mitologemos kaip dangus (sambrėškiai, dangaus vandenynas, dangaus kariauna), saulė (dvylika saulių, geležinė saulė ir kt.), mėnulis (mėnulio pjautuvas, mėnulių lietus), aušra, žvaigždės, naktis, toliau pereinama prie žvėrių ir kitų chtoninių būtybių (velnias, elnias, katė, paukščiai), aptariama tekstuose išryškėjusi demiurginio žodžio bei tiesos tylos mitologema, gyvenimo miego vaizdinys. Apžvelgus šiuos mitopoetinius vaizdinius išryškėja erotiniai, triksteriški, paradoksalūs motyvai „Vilkdujos“ kūryboje, kurie pasižymi unikalumu, spontaniškumu ir traktuotini kaip kolektyvinės pasąmonės vaisius, o ne senųjų tekstų citavimas. Antrojoje dalyje atkreipiamas dėmesys į numinozinę ir psichodinaminę šios muzikos prigimtį. Pastebima, kad muzikinėmis, verbalinėms, mitiopoetinėmis priemonėmis kuriama ritualinė, šventybinė atmosfera, taikliai atitinkanti R. Oto numinosum apraiškas. Erotiniai, dinaminiai, vitaliniai, jusliniai muzikos aspektai išreiškia archajinį šventumo energijos potyrį. „Vilkdujos“ tekstų mitopoetiškumas ir paradoksalumas, triksteriškų figūrų gausa leidžia kalbėti apie tokiu būdu vienijamas priešybes ir savasties, kuri K. G. Jungo apibrėžiama kaip libidinių galių perviršis, paieškas. Daroma išvada, kad šitokia muzika yra religinio pobūdžio, atstovaujanti archajinį, ikikrikščioniškai pasaulėžiūrai būdingą šventumą ir rituališkumą, peržengiantį prieštaras. Ji artima mistinėms įžvalgoms, kurias galime atpažinti praamžėje mitopoetinėje tradicijoje.The subject of this work is the mythopoeticaly rich and abundant song texts of Lithuanian musical group Vilkduja. This musical project created by its only member Povilas Vaitkevičius and named as twillight in one tale is active for around 20 years and produced 9 musical albums in the intervening period. This group which belongs to the dark or alternative musical scene is hardly clasificated by genre as it constantly experimentates and creates style combinations. Our aim is to discover mythopoetic contexts of the Vilkduja texts and to prove their numinous and psychodynamic nature by using methods of mythopoetic critics, comparativism, analytical psychology and hermeneutics. The first part of this work is dedicated to the mythopoetic symolics appearing from the songs’ texts. It is discussed by comparing with archaic mythical-poetical texts (Aryan R̥gveda, later tantric texts, also Greek Orphic and Hermetic literature, mythopoetic imagery, folklore, linguistic data of Baltic, Slavic and other nations of the world) and with contemporary poetry, texts of other Lithuanian dark music scene groups. Mythologems, such as sky (twillight, Celestial Ocean, celestial soldiery), sun (twelve suns, iron sun, etc.), moon (lunar sickle, lunar rain, etc.), dawn, stars, night are accentuated moving afterwards to bestial and chthonic beings (devil, deer, cat, birds), the imagery of demiurgic word and silence of truth, also to the imagery of life’s sleep. By surveying these images erotic, tricksterish, paradoxal motives of Vilkduja’s oevre appear. They are characterized by their unicality, spontaniousness and treated as the fruit of collective uncousciousness, rather than intertextual quotes. The second part is dedicated to numinous and psychodynamic nature of the music of Vilkduja. It is noted, that by musical, verbal, mythopoetic agents ritual, sacral atmosphere, equal to the R. Otto’s numinosum is being created. Erotic, dynamic, vital, sensual aspects of this music convey an archaic energetic experience of the sanctity. The mythopoetic and paradoxal nature, abundance of tricksterish figures in the texts of Vilkduja allow to speak about cojunction of oppositions in such maner and seeking of the Self, which is described by C. G. Jung as a surplus of libidic energy. Conclusion is made that this kind of music bears a religious character and represents archaic, pre-Christian sacredness and rituality, which transcends oppositions. It is contiguos to mytisic noesis which we can recognise in the perennial mythopoetic tradition.Humanitarinių mokslų fakultetasKultūrų studijų katedr