Alternatyvi reprezentacijos įveika: F. Baconas, G. Deleuze’as

Straipsnyje nagrinėjama pojūčio logika, Deleuze’o aptarta jau knygose „Kanto kritikos filosofija“ ir „Skirtis ir kartotė“. Šiuo atveju pojūčio logika analizuojama pasitelkiant meno kaip eksperimentavimo plotmę, parodant, kad menas, ypač modernusis, pats būdamas nulemtas tam tikrų pojūčio logikos principų, tuo pačiu tampa vienu geriausių būdų šias sąlygas atskleisti. Deleuze’as meną apibrėžia kaip pojūčių kūrimą, padarant nematomą jėgą matoma. Tapsmo arba genezės plotmė kasdienei patirčiai yra neprieinama, negalima reprezentuoti, tačiau menininkų kuriami pojūčiai tam tikru būdu vaizduoja nereprezentuojamybę. Francio Bacono tapyba Deleuze’o yra traktuojama kaip vienas geriausių reprezentacijos, buvusios svarbiausia klasikinio meno problema, įveikos būdų ir yra aptariama pasitelkiant kitų šiuolaikinio meno krypčių, tokių kaip abstrakti tapyba ir abstraktus ekspresionizmas, analizę. Diagramos, įvedančios chaosą ir turinčios suardyti klišes bei išlaisvinti pojūtį, naudojimo būdas apibrėžia kiekvienos tapybos krypties specifiką ir pojūčio sukūrimo sėkmę. Tokie Baconui būdingi tapybos aspektai kaip haptinės erdvės sukūrimas, analoginės kalbos naudojimas ir spalvos moduliacija nusakomi kaip geriausios pojūčio išgavimą lemiančios sąlygos. Bacono kuriamos Figūros, kurios nebėra siejamos su jokiu atpažįstamu objektu, geriausiai išlaiko pojūtį, nes jėga turi būti įtempta ant kūno idant atskleistų virtualios plotmės virsmą aktualia.Article analyses the logic of sensation, discussed by Deleuze in his earlier books "Kant’s Critical Philosophy" and "Difference and Repetition". In this case the logic of sensation is analysed by invoking the plane of art as experimentation, showing that art, and especially the modern art, being conditioned by certain principles of the logic of sensation at the same time becomes one of the best ways to reveal these conditions. Deleuze determines the art as creation of sensations, making the invisible force visible. The plane of becoming or genesis is inaccessible for everyday experience, impossible to represent, but actually through the way of sensations the artists create, they are capable to render it. Deleuze treats Francis Bacon’s painting as one of the best ways of overcoming representation – that actually was the main problem in classical art - and discusses his painting by invoking analyses of other contemporary art trends, such as abstract painting and abstract expressionism. The way of using the diagram that introduces chaos and disrupts clichés and, thus, frees the sensation, outlines the specifics of every art trend and the success of creation of the sensation. Such aspects of painting inherent to Bacon’s case as haptic space, analogical language and modulation of color are treated as best conditions for creating the sensation. Bacon’s Figures that are not tied to recognisable objects any more sustain the sensation best as the force must be exerted on a body in order to reveal the change of the virtual plane to the actual one