Demographic changes of Kaunas city since the mid-20th century: reflections in the inhabitants narratives

Straipsnyje siekiama išnagrinėti Kauno miesto demografinius pokyčius, vykusius nuo XX a. vidurio – iki XX a. pabaigos, pasitelkus kauniečių naratyvus, statistinius ir istorinius šaltinius. Pagrindinis darbo šaltinis – lauko tyrimų medžiaga, 2018 m. surinkta Kaune pagal autorės parengtą etnografinį klausimyną. Empirinei medžiagai surinkti buvo taikyti klasikiniai lauko tyrimų metodai: stebėjimas dalyvaujant, pokalbis, išsamusis, struktūruotas ir pusiau struktūruotas interviu. Straipsnyje remiamasi sakytinės istorijos teorine prieiga. Pateikėjų pasakojimai suteikė žinių apie tam tikrus praeities įvykius, atskleidė visuomenės ir atskirų jos grupių požiūrius į demografinius XX a. antrosios pusės Kauno pokyčius iš laiko perspektyvos bei jų vertinimus.The aim of this article is to analyze the demographic changes that have taken place in Kaunas since the mid. 20th century – the end of the 20th century. The main source of research is field research material, collected in Kaunas during 2018, using the author‘s ethnographic questionnaire. Empirical material was collected using classic field research methods: participatory observation, interview, in-depth, structured and semi-structured interviews. Also the analysis of statistical and historical data was performed. The article is based on oral history theory. The results of the research revealed the participants‘ attitudes and beliefs related to urban changes and demographic trends during the Soviet period in Kaunas