Naujosios viešosios vadybos poveikis profesinio mokymo veiklos efektyvumui ir paslaugų kokybei

The paper analyses the impact of New Public Management on efficiency of work and quality of services in vocational education and training institutions. The basis of the research is the experimental reform that implemented greater managerial and financial autonomy in 13 state vocational schools starting with 2003. Autonomy is one the principles of NPM that, according to the theory, increases efficiency of work and quality of services in public sector providers. In order to analyse autonomy’s impact on these variables after the reform, maximally similar institutions (those that underwent the reform and those that did not) are compared using quantitative and qualitative methods.Lietuvos profesinio mokymo tinklas, sukurtas Sovietų Sąjungos laikotarpiu, pasižymėjo nelankstumu ir atotrūkiu nuo besimokančiųjų poreikių, todėl 2003 m. LR Vyriausybė pradėjo vykdyti eksperimentinę programą (Nr. ISAK-929), kuria dalį valstybinių mokyklų pertvarkė į viešąsias įstaigas. Tai suteikė šioms įstaigoms daugiau vadybinės ir finansinės autonomijos. Visuotinis dalininkų (įmonių, savivaldybių, darbdavių organizacijų atstovų) susitikimas tapo svarbiausiu įstaigos valdymo organu, ir tai savo ruožtu decentralizavo sprendimų priėmimą. Finansinė autonomija leidžia be Ministerijos koordinavimo valdyti įstaigų turtą ir pajamas. Pertvarka yra pagrįsta naująja viešąja vadyba, teigiančia, kad rinkos mechanizmų ir principų (autonomijos, rinkos dalyvių įtraukimo ir kt.) įdiegimas viešųjų paslaugų sektoriuje pagerins jo veiklą. Šio tyrimo tikslas yra ištirti, kaip (ir ar) pakito pertvarkytų įstaigų veiklos efektyvumas ir paslaugų kokybė. Norint pasiekti šį tikslą, kiekybiniais ir kokybiniais metodais lyginamos pertvarkytos ir nepertvarkytos įstaigos. Gauti rezultatai rodo, kad viešosios įstaigos veikia efektyviau, tačiau formalus įstaigos statusas neturi tiesioginės įtakos paslaugų kokybei. Viešosios įstaigos turi daugiau galimybių gerinti paslaugų kokybę, tačiau jos nebūtinai daro tai dažniau negu nepertvarkytos įstaigos. Vadinasi, viešosiose įstaigose turėtų būti įdiegti papildomi paslaugų kokybės gerinimo mechanizmai, pavyzdžiui, veiklos kriterijai, kurie taikomi šalyse, decentralizavusiose savo profesinio mokymo sistemas. Vis dėlto viešąsias įstaigas apibendrintai galima laikyti geresnėmis už biudžetines, kadangi jos veikia efektyviau ir turi daugiau galimybių gerinti teikiamų paslaugų kokybę