Tarptautinis lietuvių kompozitorių įvaizdis atkūrus Nepriklausomybę.

Daugelį metų diskutuojama, kodėl Lietuva, turėdama daug talentingų kūrėjų, vis dar neturi kompozitorių, kurie būtų plačiai žinomi tarptautiniu mastu. Klausimas tampa tik aštresnis, kai pradedame lyginti situaciją su kitų Baltijos valstybių, Estijos ir Latvijos, kurios gali pasigirti visame pasaulyje žymiais kompozitoriais. Straipsnyje siekiama išanalizuoti esamą situaciją, remiantis moksline literatūra, kritiniais užsienio spaudos straipsniais, taip pat užsienio muzikų apklausa. Rengiant straipsnį, buvo atliekama apklausa, kurioje dalyvavo 47 muzikantai iš 23 valstybių (profesionalai atlikėjai / kompozitoriai arba muzikos specialybių studentai). Apklausos duomenų analizė parodė, kad lietuvių kompozitorius žino beveik pusė – 24 respondentai. Savo ruožtu estų ir latvių kompozitoriai buvo paminėti 35 respondentų, tačiau daugiausia dėl Arvo Pärto žinomumo. Duomenys taip pat atskleidė, kad užsienio muzikams geriau žinomi seniau kūrę lietuvių kompozitoriai, tokie kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ar Balys Dvarionas. O kalbant apie estus ir latvius, apklausos dalyviams geriau žinoma šiuolaikinių kompozitorių muzika. Apklausos dalyvių buvo klausiama, kaip jie susipažino su lietuviška muzika. Daugelis jų minėjo tarptautinius Lietuvoje vykusius konkursus, asmeninius kontaktus, paskaitas aukštojoje mokykloje ar mainų programas, internetą, dalyvavimą chorinės muzikos konkursuose ir veiklą tarptautiniuose orkestruose. Taip pat apklausos dalyvių buvo pasiteirauta, kas, jų nuomone, yra svarbiausia kompozitoriui siekiant tarptautinio pripažinimo. Daugelis atsakiusiųjų tvirtino, kad svarbiausias elementas – kūrybinio stiliaus originalumas, taip pat kūrinių atlikimas prestižinėse koncertų salėse, žymių atlikėjų dėmesys, kompozitoriaus asmenybė, muzikos turiningumas, informacijos sklaida internetu, rinkodaros strategijos, muzikos kokybė, įrašų ir natų pasiekiamumas bei politinės aplinkybės. Toliau straipsnyje, remiantis minėta apklausa, kritinėmis recenzijomis, tarptautiniais atlikimais ir įrašais, aptariamos vienos ryškiausių šiandienos lietuvių kūrėjų – Onutė Narbutaitė ir Raminta Šerkšnytė tarptautinės scenos kontekste, taip pat vienas ryškiausių pastarojo meto šiuolaikinio muzikinio teatro pavyzdžių – Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės opera „Geros dienos!“.Culture is one of the most important tools of self-presentation for countries. Lithuania’s independence was restored after the Soviet occupation and had to re-establish its cultural identity. During the last three decades, composers that started their work before the restoration of independence continued to compose, and new generations of composers emerged. The latter keep in step with the latest tendencies of contemporary music and create these tendencies themselves. Despite this fact, in the public discourse it is often believed that Lithuanian composers still have not established an international reputation equal to those of the other Baltic countries of Estonia and Latvia. So, this paper seeks to analyze the international image of Lithuanian composers through discussion of specific case studies, scientific literature, and the results of a survey of foreign musicians