Links between Lithuanian and Polish folk songs

Straipsnyje, remiantis publikuota ir archyvine folklorine medžiaga, bendrais bruožais lyginamos lietuvių ir lenkų liaudies dainos. Tiek lietuvių, tiek lenkų liaudies dainos pradėtos užrašinėti XVIII a. pabaigoje ir publikuotos tiek moksliniuose, tiek populiariuose leidiniuose. Autorius atkreipia dėmesį į tai, kad abiejų tautų liaudies dainų žanrų sistematizacija yra paraleli, kas įgalina lengviau atlikti atitinkamas tipologines lyginamąsias studijas. Apibendrindamas savo įžvalgas, autorius teigia, jog tiek ritualinės, tiek ne ritualinės lietuvių ir lenkų liaudies dainos, turinčios tą pačią melodiją ir, arba lietuvišką, arba lenkišką tekstą, yra paveiktos dainininko aplinkos konteksto, tradicinių papročių, pasaulėžiūros, kasdienės gyvensenos ypatumų. Išskirti specifinį lokalinį panašių lietuviškų ir lenkiškų dainų arealą nėra paprasta. Iš vienos pusės, tokiu arealu gali būti laikomas Vilniaus kraštas ir gretimos apylinkės, iš kitos pusės, melodijos arba teksto panašumai yra aptinkami ir žymiai tolesniuose regionuose (Šiaurės Rytų Lietuvoje bei Kurpie regione Lenkijoje). Dainų paralelių istorinės priežastys taip pat sunkiai nusakomos. Autorius spėja, kad dainų panašumai galėjo atsirasti lietuvių – lenkų unijos laikais. Etnomuzikologiniu požiūriu, panašumai galėjo atsirasti ir dėl liaudies dainų atlikėjų muzikinės sampratos panašumo (diatoninės muzikinės nuotaikos, metroritminė seka ir kt.). Poetiniai liaudies dainų tekstai taip pat panašūs – figūruoja tie patys poetiniai simboliai, vaizdai. Be abejo, teigia autorius, tokie komparatyvistiniai tyrimai turi būti tęsiami.Based on the published and archive folklore material, the article compares general features of Lithuanian and Polish folk songs. Lithuanian as well as Polish folk songs were first put down at the end of the 18th century in academic and popular publications. The author draws attention to the fact that the systematisation of folk songs of the both nation is parallel, what enables to easier perform respective typological comparative analyses. When summarising his insights, the author claims that ritual as well as non-ritual Lithuanian and Polish folk songs with the same melody and a Lithuanian or Polish text, are influenced by the surrounding context, traditional habits, worldviews and lifestyle peculiarities of the artist. It is not easy to distinguish a specific local areal of similar Lithuanian and Polish songs. On the one hand, the region of Vilnius and its surroundings could be considered as this area. On the other hand, similarities in melodies or texts are discovered in more remote regions (northeast of Lithuania or Kurpie regions in Poland). Historical causes of song parallels are also hard to define. The author presumes that similarities between songs could stem from the times of the Lithuanian-Polish union. From the ethno-musicological point of view, similarities could also emerge due to similarities in musical perception of folk song artists (diatonic musical moods, metro-rhythmic sequence, etc.). Poetic texts of folk songs are also similar – they have the same poetic symbols and images. The author claims that these comparative studies should be further continued