Tarpukario Lietuvos statistika ir jos kūrėjai

Straipsnyje aptariama Lietuvos socialinės ekonominės (visuomeninės) statistikos teorijos ir praktikos raida (1918-1940 m.). Mėginama pažvelgti į administracinę statistiką kaip atskirą instituciją, apibūdinti jos ištakas, intelektinį brendimą, išryškinti teorines žinias, kuriomis naudojosi statistikos tarnybų specialistai. Tarpukario Lietuvos statistikos institucijų veikla nagrinėjama ją siejant su šalies statistinės minties raida, ūkiniu ir ekonominiu gyvenimu. Straipsnyje susisteminti autoriaus anksčiau atliktų tyrinėjimų rezultatai ir išvados, pamėginta labiau išryškinti statistikos ir visuomenės sąveiką, gyventą laikmetį, apibūdinta Centralinio statistikos biuro veikla, jo darbo tikslai, institucijos kūrimosi etapai. Centralinis statistikos biuras buvo vienintelė institucija, pajėgi sistemingai ir reguliariai rinkti ir apdoroti informaciją apie kultūrą, ekonomiką, politiką; sisteminti duomenis tokiais visuomenei opiais klausimais, kaip gyventojų migracijos dėsningumai, pajamų ir turto pasiskirstymas šalyje. Pagrindinė statistinės veiklos plėtros kreivė buvo nuolatinis, bet negreitas statistinių tyrimų tobulėjimas, jų artėjimas prie tuometinių Vakarų Europos šalių stebėjimo, medžiagos apdorojimo ir įvedimo, statistinės analizės standartų. Greitesniam šalies statistinio darbo tobulėjimui trukdė silpnas finansavimas, silpna techninė įranga. Administracinis statistikos darbo organizavimas nuolat vystėsi centralizacijos linkme. Statistikos teorija mažai rėmėsi tikimybiniais skaičiavimais, matematinės analizės metodais, mažai buvo taikomi imčių metodai duomenims rinkti.The article discusses the development of Lithuanian social and economic (public) statics theory and practice in 1918–1940. The author endeavours to analyse administrative statistics as a separate institution, to define its origin, intellectual maturity, as well as to highlight theoretical knowledge used by specialists of statistical services. Activities of interwar Lithuanian statistic institutions are analysed by relating them to the development of national thought, economy and economic life. The article systemises results and conclusions of the research previously performed by the author and endeavours to highlight the interaction between statistics and society, the then period, and to define activities of the Central Bureau of Statistics, its objectives and establishment stages. The Central Bureau of Statistics was the only institution able to systemically and regularly collect and process information about culture, economy, politics; to systemise data on such relevant issues as population migration regularity, distribution of revenues and assets in the country. The main direction in the development of statistical activities was a constant yet slow improvement of statistical research and adjustment thereof to the then European standards of monitoring, material processing and introduction and statistical analysis. A more rapid development of statistical work in the country was impeded by poor financing and technical equipment. Administrational organisation of statistical work was constantly developed towards centralisation. The theory of statistics was barely grounded on probability calculations, methods of mathematical analysis, and sample methods were rarely applied for data collection