Istorija: individualizacijos problema

Straipsnyje plėtojama ir nagrinėjama intersubjektyvaus supratimo struktūra, kuri visuomet atsiremia į gyvenamąjį pasaulį. Ji atidengia laikiškumą ir erdviškumą nepozicinio supratimo, kuris aprėpia nenutrūkstamą tęstinumą ir pagilina policentrinį patyrimo lauką. Šis laukas visada yra prieinamas kiekvienam, ir tai suteikia istorinį pamatą bet kuriam istorinio įvykio laikui ir vietai. Toks nepozicinis supratimas yra transcendentalinis ir yra neadekvatus individualių skirtumų supratimui. Būdamas universalus, jis turi eidetines struktūras, bendras visiems. Taigi straipsnyje argumentuojama, kad nors šiuo lygmeniu istorija yra prieinama, ji taip pat atskleidžia kitą supratimo lygmenį – materialųjį, – kuriame rutuliojasi konkrečių įvykių istorija. Tai remiasi „aš galiu” pirmumo suvokimu, kuriame glūdi įgytos galimybės, priešingai nei numanoma perskyra tarp individų, atliekančių konkrečias užduotis. Šio lygmens analizė atskleidžia būdus, kaip susiję veiksmai sudaro „tarpkūniškus” bendrumus ir individualizuojančius skirtumus.Essay explicates the formation of inter-subjective awareness which is a necessary ground of any lifeworld. It discloses the temporally and spatially non-positional awareness which comprises the continuously extensioning and deepening polycentric field of perceptions. The field is accessible to anyone and anytime and thus provides an ahistorical background for any historical time and location of events in such a time. This non-positional awareness is transcendental and is inadequate for the understanding of the presence of individual differentiations. As universal, it consists of eidetic structures that are common to everyone. Hence the essay shows that while history is accessible at this level, it also shows another dimension of awareness – the corporeal – at which history is made, built in concrete projects. The making is premised on the awareness of the primacy of “I can” which consists of acquired abilities, in distinction to those of others providing the differentiation among individuals engaged in concrete tasks. The analyses, at this level, show the ways the engaged activities comprise “inter-corporeal” commonalities and individuating differentiations