12. Neatsargaus gyvybės atėmimo kvalifikavimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje

The article analyses some issues regarding the qualification of negligent deprivation of life pertaining to the distinction of negligent deprivation of life from murder and accident. In both criminal law science and case law there is no unanimous opinion about the distinction between negligent deprivation of life (as a crime) and an accident (Latin: casus). In court practice a number of problems arise when negligent deprivation of life must be distinguished from intentional deprivation of life, i.e. murder. The case law is also changing in this regard. For a long time, the violation of road traffic regulations that have caused the victim's death, irrespective of the nature of the violation of the regulations, was regarded as negligent deprivation of life and a special article of criminal law providing for criminal liability for violation of road traffic regulations was applied. Recently this view is undergoing a change and in those cases where a victim dies due to grossly violent intentional breach of road traffic regulations in judicial practice are being classified as murder. In this study authors examine the most relevant case law, which deals with the distinction of negligent deprivation of life from murder and accident, of the Supreme Court of Lithuania. The study was conducted in order to identify the main issues of interpretation and application of criminal norms for the liability of negligent deprivation of life, and to propose solutions for them.Straipsnyje analizuojami tam tikri neatsargaus gyvybės atėmimo kvalifikavimo klausimai, susiję su neatsargaus gyvybės atėmimo atribojimu nuo nužudymo ir nelaimingo atsitikimo. Tiek baudžiamosios teisės moksle, tiek teismų praktikoje nėra vieningos nuomonės dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, kaip nusikaltimo, atribojimo nuo nelaimingo atsitikimo (kazuso). Nemažai problemų teismų praktikoje kyla, kai neatsargų gyvybės atėmimą reikia atskirti nuo tyčinio gyvybės atėmimo, t. y. nužudymo. Šiuo klausimu keičiasi ir teismų praktika. Ilgą laiką kelių eismo taisyklų pažeidimas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį, neatsižvelgiant į taisyklių pažeidimo pobūdį, buvo vertinamas kaip neatsargus gyvybės atėmimas ir buvo taikomas specialus baudžiamojo įstatymo straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo taisyklų pažeidimą. Pastaruoju metu toks požiūris kinta, ir tie atvejai, kai nukentėjusysis miršta dėl itin šiurkščių, tyčinių kelių eismo taisyklų pažeidimų, teismų praktikoje jau pripažįstamas nužudymu. Autoriai šiame tyrime nagrinėja aktualiausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje sprendžiami neatsargaus gyvybės atėmimo atskyrimo nuo nužudymo ir nelaimingo atsitikimo klausimai. Tai daroma siekiant nustatyti pagrindines normų, numatančių atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą, aiškinimo ir taikymo problemas, pasiūlyti jų sprendimo būdus