4. Ar ES atsinaujinančios energijos paramos sistemos atitinka laisvo prekių judėjimo principą?

The energy sector faces many legal challenges in its alteration into the internal energy market, especially, the incorporation of renewable energy promotion measures in the internal electricity market. On the national level Member States design their support schemes in accordance to their internal economic and political situation. Interestingly, it seems that any national renewable energy policy that deviates from the compliance with the fundamental freedoms may be justified, since the TFEU grants state an exclusive right to determine the conditions to exploit its energy resources and on the grounds of environment protection. On the other hand, the EU law establishes objectives for the support schemes that have to be in accordance to the fundamental principles of the EU. Whereas internal electricity market does not exist and policies with regard to the support schemes vary among Member States, it is likely that separate policies in Member States lead to impediments for foreign actors to participate in the national support schemes. Consequently, the collision between different EU objectives of internal electricity market and environment protection appear to exist. For the purpose of renewable energy, the convergence of support schemes would diminish the possibility to design support scheme in compliance with the principle of free movement of goods as the common legal framework is applied. Though, the view from the policy perspective may enable identification whether convergence of the support schemes is possible so that the principle of the free movement of goods would not be infringed.Šiuo metu energetikos sektorius susiduria su dideliais iššūkiais siekiant Europos Sąjungoje sukurti vidaus energetikos rinką. Viena iš šios kompleksinės problemos dalių yra atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonių integravimas į vidaus elektros rinką. Kadangi atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonių suvienodinimas ES kontekste tampa vis aktualesnis, todėl šiame straipsnyje autorius siekia nustatyti, ar atsinaujinančios energijos skatinimo priemonių modeliai ES atitinka laisvo prekių judėjimo principą. Pažymėtina, kad šalys narės nustato skatinimo priemones atsižvelgdamos išskirtinai į nacionalinius interesus, o tai neigiamai veikia tarpvalstybinę prekybą ES atsinaujinančia energija. Atitinkamai, valstybių narių nacionalinis protekcionizmas galimai prieštarauja laisvo prekių judėjimo principui ES. Vis dėlto esama nuostatų ir principų, išimtinais atvejais leidžiančių nukrypti nuo ES pamatinių principų. Atsižvelgdamas į atsinaujinančios energetikos reikšmę aplinkosaugai, straipsnio autorius, remdamasis ETT jurisprudencija, daro išvadą, kad tirti atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonių modeliai, ribojantys tarpvalstybinę prekybą, yra leidžiami ES. Energetikos sektoriuje egzistuojančios praktikos, lemiančios skatinimo priemonių konvergenciją, vyksta dviem kryptimis: iš viršaus ir iš apačios. Iš apačios konvergencija vyksta natūraliai ieškant geriausių valstybių narių praktikų kuriant, administruojant ir įgyvendinant užsibrėžtus tikslus. Kita kryptimi vykstančią konvergenciją apibrėžia ES teisėje nustatyti bendro pobūdžio reikalavimai, kurie privalomi visoms valstybėms narėms. Straipsnio autorius manymu, šiuo metu vykstanti dviejų krypčių konvergencija sudaro sąlygas taikyti suvienodintą atsinaujinančios energijos skatinimo priemonės modelį, kuris neprieštarautų laisvo prekių judėjimo principui ES. Nepaisant to, kad šalys narės turi teisę apsaugoti nacionalinę rinką nuo kitų valstybių narių atsinaujinančios energijos, atsinaujinančios energijos skatinimo priemonių harmonizavimas ES lygiu leidžia užtikrinti tinkamą laisvo prekių judėjimo principo įgyvendinimą. Šiuo metu pastebima vis aiškesnė atsinaujinančios energijos skatinimo priemonių konvergencija iš apačios, ji yra nulemta dalijimosi geriausia praktika tarp valstybių narių. Taigi, tirti dažniausiai naudojami atsinaujinančios energijos skatinimo priemonių modeliai ES – fiksuotas tarifas ir žalieji sertifikatai – neprieštarauja laisvo prekių judėjimo principui. Vienas iš svarbiausių elementų nustatant, ar atsinaujinančios energijos skatinimo priemonės atitinka laisvo prekių judėjimo principą ES, yra šių priemonių proporcingumas