Some aspects of the interpretation of Corpus Delicti of trading in influence in the context of the principle Nullum Crimen Sine Lege.

Šiame straipsnyje analizuojama, ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas teisės aiškinimas, kad tariamos įtakos požymio įtvirtinimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 2 dalyje patikslino dispoziciją, bet neįtvirtino naujo pasyviosios prekybos poveikiu sudėties požymio, neprieštarauja principui nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo)? Šio straipsnio pirmoje dalyje atskleidžiama principo nullum crimen sine lege reikšmė teisei aiškinti. Autorė pateikia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos analizę ir remdamasi ja atskleidžia atvejus, kada teisės aiškinimas yra (ne)suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu nullum crimen sine lege. Antroje šio darbo dalyje atliekama Lietuvos teisės doktrinos, teismų praktikos ir teisėkūros dokumentų, susijusių su prekybos poveikiu nusikalstama veika, analizė. Tokia analizė leidžia autorei įvertinti, ar asmuo galėjo numatyti minėtą teisės aiškinimą veikos darymo metu. Autorė daro išvadą, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką principo nullum crimen sine lege reikalavimai tiek leidžia, tiek riboja neformalų teisės aiškinimą. Vienas iš esminių reikalavimų, keliamų kiekvienam teisės aiškinimui baudžiamosiose bylose, – jo numatomumas. Autorės nuomone, atsakymas į iškeltą klausimą yra tas, kad minėtas teisės aiškinimas dėl tariamos įtakos neatitinka numatomumo reikalavimo.This article questions whether the interpretation made by the Supreme Court of Lithuania that the establishment of the alleged influence feature in Article 226 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania has only explained but not established a new feature of the corpus delicti of passive trading in influence, and whether this is not contrary to the principle nullum crimen sine lege (no crime without the law). The first part of this article reveals the influence of the principle nullum crimen sine lege on the interpretation of laws. The author analyzes the jurisprudence of the European Court of Human Rights and, in light of this jurisprudence, she shows cases when the interpretation of criminal law is incompatible with the principle nullum crimen sine lege provided in Article 7 (1) of the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. The second part analyzes the Lithuanian legal doctrine, case-law, and legislative documents related to trading in influence. This analysis helps the author evaluate whether a person could foresee the aforementioned interpretion of law at the time they had committed the offence. The author concludes that according to the case-law of the European Court of Human Rights, the requirements of the principle nullum crimen sine lege both allow and limit the informal interpretation of law. The essential requirement on each interpretion of law in criminal cases is its foreseeability. Also, in the author’s opinion, the answer to the raised question is that the mentioned interpretion of alleged influence does not meet this requirement of foreseeability