Is the mechanism for protecting the rights of foreigners granted asylum are properly implemented in Lithuania?

Magistro baigiamajame darbe keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl prieglobstį gavusių užsieniečių teisių apsaugos mechanizmas tinkamo įgyvendinimo Lietuvoje. Minėtas mechanizmas nefunkcionuoja efektyviai dėl nuolat besikeičiančios Lietuvos valstybės politikos prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos klausimais, o šioje srityje galiojantys teisės aktai pilna apimtimi neužtikrina pabėgėlių teisių apsaugą. Tuo pagrindžiama probleminių klausimų, apimančių pabėgėlių ir prieglobstį gavusių užsieniečių teisinio statuso identifikavimą, prieglobstį gavusių užsieniečių reguliacinės aplinkos ir Vyriausybės politikos šioje srityje suderinamumo bei prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos veiksmingumo tyrimus, analizė. Baigiamajame darbe keliama hipotezė, kad nuo tinkamai parinkto ir su tarptautiniais reikalavimais suderinto teisinio reguliavimo mechanizmo priklauso prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos politikos bei jų teisių apsaugos užtikrinimo sistemos funkcionavimo veiksmingumas. Mokslinės hipotezės pagrindimui iškeliamas tyrimo tikslas, kuriuo siekiama administraciniu - teisiniu požiūriu įvertinti prieglobstį gavusių užsieniečių teisių apsaugą ir integracijos klausimus reglamentuojančius teisės aktus. Baigiamojo darbo turinį sudaro įvadas ir trys skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiamas sąvokų pabėgėlis ir prieglobsčio prašytojas turinys ir jų tarpusavio santykis, pateikiama institucinė pabėgėlių ir prieglobstį gavusių užsieniečių teisių apsaugos sistema bei analizuojama pabėgėlių ir prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos situacija bei tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje. Antrajame skyriuje analizuojami tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai bei strateginiai dokumentai prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos srityje, pateikiamas išsamus pabėgėlių ir prieglobstį gavusių užsieniečių teisių apsaugos ir gynimo katalogas. Trečiajame skyriuje analizuojamas prieglobstį gavusių užsieniečių teisių apsaugos ir integracijos proceso įgyvendinimo klausimai remiantis apibendrinta kai kurių ES valstybių narių (Graikijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos) gerąja praktika bei pateikiamas Lietuvos valstybės vykdomos prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos politikos teisinis vertinimas. Baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Autorė daro išvadą, leidžiančią pagrįsti atliktą tyrimą ir iškeltą tyrimo hipotezę, jog nuo tinkamai pa(si)rinkto administracinio – teisinio reguliavimo mechanizmo priklauso prieglobstį gavusių užsieniečių teisių apsaugos užtikrinimo veiksmingumas prioritetinėse integracijos srityse (švietimas, užimtumas, socialinė ir sveikatos apsauga, teisinė pagalba). Kita vertus, viešojo administravimo subjektų, atsakingų už prigelbstį gavusių užsieniečių integraciją, veiklos turinys ir įgyvendinimo formos turėtų keistis atsižvelgiant į ES nustatytus prioritetus ir Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus užtikrinant perkeltų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų visapusišką teisių apsaugą.Master’s thesis analyses the issue of proper implementation the mechanism of protection of the rights of foreigners granted asylum in Lithuania. The aforementioned mechanism does not function effectively due to the constantly changing Lithuanian state policy on the foreigners granted asylum integration and the current legislation in this area does not provide the full scope of protection the refugee’s rights. Legislation on protection of refugee rights and integration of foreigners granted asylum is not always implemented in practice on the proper way for objective and subjective reasons, for instance, provisions for the reception of asylum seekers are still unchanged in Lithuania, procedure for processing of asylum applications in Lithuania are not simplified, a national network of migrants, refugees and asylum seekers has not been established in Lithuania, etc. This justifies the analysis of problematic issues, including the identification of the legal status of refugees and foreigners granted asylum, the compatibility of the regulatory environment for asylum seekers and the effectiveness of government policy in this area, and the effectiveness of the foreigners granted asylum. Research hypothesis of the master’s thesis focused on justification that the efficiency of the integration policy of the foreigners granted asylum and the functioning of the system for ensuring the protection of their rights depends on the properly chosen legal regulation mechanism in accordance with international requirements. The purpose of the research is to assess from an administrative - legal point of view the legislation on the protection of the rights of foreigners granted asylum and their integration issues. The purpose of the research are realized by the following research objectives of the master’s thesis: 1. To disclose the factors affected of changes the legal status of foreigners granted asylum. 2. To evaluate the application of legal provisions in the framing policies for the protection of the refugee’s rights and the integration of foreigners granted asylum in the context of international and national legislation. 3. To define the development and practical application of uniform measures for the protection of refugee rights and legal regulation in the area of integration of foreigners granted asylum. The structure and content of the final work consists of introduction and three chapters. The first chapter reveals the content of the concepts refugee and asylum seeker and their relationship, presents the institutional framework for the protection of the rights of refugees and foreigners granted asylum and analyse the current situation and trends of refugees and foreigners granted asylum integration in Lithuania and in the EU Member States. The author has investigated that changes of the status of foreigners granted asylum are determined by social, legal, economic, cultural and integration factors. In the second chapter presented the analysis of international and national legislation and strategic/ policy documents in the field of integration of foreigners granted asylum, provides a comprehensive catalogue of protection of refugees and foreigners granted asylum rights. Currently, the system of integration of foreigners granted asylum in Lithuania formally complies with the EU legal standards for protection of refugees and asylum seekers rights. However, Lithuania does not have a long-term policy on the integration of foreigners granted asylum and the institution that develops this policy. The third chapter provides guidance on the development of a universal system for the refugee rights protection and integration of foreigners granted asylum based on the generalized best practices in some EU Member States (Greece, Germany, Denmark, Sweden), identifies priority areas for ensuring the integration process of foreigners granted asylum and provides a legal assessment of the implementation the integration policy of foreigners granted asylum in Lithuania. Surveys on the effectiveness of the system for protecting of foreigners granted asylum rights has shown a conservative approach of Lithuanian residents towards displaced and planned resettlement of refugees. Refugees and foreigners granted asylum feel the hostility of the Lithuanian society, and this negative attitude is formed due to cultural, religious, security and economic reasons. Following Lithuania's commitment to resettle 1,077 refugees and asylum seekers in Lithuanian territory by 2021, it will have to be carried out taking into account the mutual benefits to both: refugees and Lithuania. Such a process should include integrated and effective solutions that provide a unified mechanism for the integration of foreigners granted asylum and a system of stakeholders involved in its implementation (public authorities, non-governmental organizations, refugee rights protections’ associations, employers, trade unions, civil society). Conclusions and recommendations are presented at the end of the master’s thesis. The author concludes that form the appropriately chosen administrative-legal regulation mechanism depends the effectiveness of ensuring the protection of foreigners granted asylum rights in the following priority areas of their integration: education and language, employment, social and health care, family reunification, civic and political participation, non-discrimination, legal aid. On the other hand, the content and forms of practical activities of the public administration entities responsible for the integration of foreigners granted asylum should be changed according to the priorities set by the EU and Lithuania's obligations to ensure full protection of the rights of displaced refugees and asylum seekers.Teisės fakulteta