Exotism and recognition of human experience in Normantas' photography

Pauliaus Normanto kūrybai, kaip ir fotografijai apskritai, būdingas daugialypumas. Fotografo darbuose yra ir dokumentinės, ir etnografinės, ir kelionių, ir meninės fotografijos bruožų. Tai kelia iki šiol galutinai neatsakytus Mausimus, kuriuos siekiama spręsti šiame straipsnyje: kokiame kontekste ir kaip reikėtų interpretuoti Pauliaus Normanto darbus, kokiais kriterijais remtis juos vertinant? Teigiama, kad svarbiausius Normanto kūrybos bruožus parodo ne geriausiai žinomos jo fotografijos iš Rytų šalių, bet ciklai, kuriuose atsiskleidžia paties autoriaus asmeninė patirtis, dvasiniai išgyvenimai ar prisiminimai. Atvirai asmeniškas, subjektyvus požiūris į šiems fotografijų ciklams pasirinktas temas leidžia autoriui išvengti paviršutiniškos egzotikos, idealizuoto gyvenimo vaizdavimo ir perdėm plačių apibendrinimų, išeksploatuotų humanistinės fotografijos istorijoje. Čia svarbi galimybė fotografijose atpažinti žmogiškąją patirtį tarsi susitapatinant su konkrečiais fotografijų autoriaus išgyvenimais. Kaip tik tai Normanto humanistinę pasaulėžiūrą išlaisvina iš konkretaus fotografijos istorijos tarpsnio bei stilistikos ir dalį jo kūrybos daro aktualią šiandieninės kūrybinės fotografijos konteksteThe creative work of Paulius Normantas, as well as photography in general, is essentially multifaceted. There are aspects of documentary, ethnographic, travel, and art photography in photographer's works. This raises the questions that have not been fully answered so far and that this article aims to resolve: in what context and how should Normantas' photography be interpreted? What are the evaluation criteria of it? The paper argues that the most important features of Normantas' creative work are revealed not in his most famous photographs from Eastern countries, but in photo series, which reflect authors own personal and spiritual experience or memories. Openly personal, subjective attitude towards the themes reflected in his photo cycles gives the opportunity to avoid superficial exoticism, idealised representation of life and too broad generalizations, which has been exploited throughout the history of humanistic photography. The important thing here is the possibility to recognize human experience through the imaginary self-identification with concrete experience of the author of these photographs. This is exactly what sets Paulius Normantas' humanistic worldview free from a particular period or stylistics of the history of photography and makes this part of his oeuvre relevant in the context of contemporary photographyVytauto Didžiojo universitetasŠiuolaikinių menų katedr