The transformation of the Soviet agriculture

Tiriant Lietuvos sovietinio kolūkinio žemės ūkio virsmą į ūkininkavimą rinkos ekonomikos sąlygomis, socialines permainas tinkamai galima suprasti tik analizuojant šių procesų sąsajas su sovietine praeitimi. Į Sovietų Sąjungą inkorporuotos valstybės patyrė nepalyginti radikalesnę totalitarinės valdžios prievartą ir įvairių visuomenės gyvenimo sričių transformaciją, kuri vadinama kolonijine modernizacija. Kolūkinis žemės ūkio projektas gali būti apibūdintas sovietinės modernybės sąvoka, kuri nusako kolūkį kaip alternatyvią socialinių institucijų sąrangą, leidusią sovietų ideologijos sąlygomis diegti universalų moderniosios visuomenės industrinį žemės ūkio projektą. Jam buvo būdingi universalūs modernaus žemės ūkio elementai – industrializacija, elektrifikacija, chemizacija, biurokratizacija, melioracija ir net urbanizacija, – o sykiu ir darbo pasidalijimą koordinuojantis bei darbo ir atlyginimo santykį reprodukuojantis institucinis pavidalas. Kita vertus, žemės ūkio žaliavų gamyba, produktų ir prekių paskirstymas (tiekimas) buvo planingi ir glaudžiai susieti su visa sovietine ekonomika, valdoma iš sąjunginio centro ir vietinės autoritarinės valdžios. Sovietinės modernizacijos samprata straipsnyje apibrėžiama kaip susipynusi modernybė. Remiantis šia samprata, sovietinis kolūkis turi būti laikomas hibridu, kurį sudaro du modernybės modeliai – universalios ir sovietinės. Straipsnyje, taikant susipynusios modernybės ir hibridų koncepcijas posovietiniam kolūkinės sistemos virsmui analizuoti, atskleidžiamos šios sistemos socialinių veikėjų patirtys, neišvengiami hibrido transformacijos žmogiškieji ir materialiniai nuostoliai. Teorinės interpretacijos grindžiamos interviu su buvusiais kolūkių vadovais bei teisinių dokumentų analizeThe Soviet past is crucial in understanding the processes of transformation of the Lithuanian kolkhoz system into the farming practices of free-market economy. The violent and forced incorporation of the nation-states into the Soviet Union radically transformed societies. Intervention of the totalitarian state into various domains of life was similar to the experience of colonial modernization or enforced implementation of modernity. In this article, we suggest a concept of Soviet modernity to define agricultural project of the Soviet collective farming as a system of social institutions for alternative implementation of industrial farming of modern society according to the Soviet ideology. Kolkhoz system had all universal structural features of typical modern farming like industrialization, electrification, fertilization, bureaucratization, melioration and even urbanization as well as the institutional arrangements for coordination of the division of labor or reproduction of the labor-wage relationship. On the other hand, central authorities from Moscow and its local authoritarian government supervised production of agricultural raw materials and distribution of goods and products within the planning framework of the entire Soviet economy. The concept of Soviet modernization refers to entangled modernity, by which we interpret the kolkhoz as a hybrid or a result of intertwining of two models of modernity – the universal and the Soviet one. By applying the concept of entangled modernity and hybrids to the interpretation of the kolkhoz’s post-Soviet transformation, the article explores the experiences of social actors and the inevitable human and material losses of the hybrid’s transformation. In our theoretical interpretation, we use data from interviews with former agents of the kolkhoz system and legislative documentsSocialinių mokslų fakultetasSociologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta