The portrait of political leaders in documentaries

Dokumentiniai filmai atsirado kaip būtas fiksuoti tai kas vyksta. Pasakoti tikrą, nesumeluotą istoriją, kurioje be pagražintų detalių matomi veikėjai, jų emocijos, girdimos jų nuomonės. Vėliau, technologijoms sparčiai vystantis ir tampant vis labiau prieinamoms kiekvienai visuomenės daliai, kuriantis socialiniams tinklams, mes visi iš esmės tampame savos dokumentikos kūrėjais. Tai ką filmuojame, įkeliame į savo socialines paskyras, tai ką galvoje parašome viešai, kad tie, kurie mus seka ir/ar domisi, galėtų perskaityti. Ne išimtis esti ir politiniai veikėjai. Socialinės medijos jiems taip pat tapo erdve, kurioje jie gali reikšti savo nuomonę, pasisakyti įvairiais klausimais ir gauti grįžtamąjį ryšį. Internetas mus įgalino patiems kurti pasakojimą apie save, susidėlioti savo istoriją taip kaip mes norime ir kaip manome, jog ji turėtų atrodyti. Dokumentika vien iš savo pavadinimo sufleruoja, jog tai turėtų būti kažkoks faktų rinkinys, kurį gražiais išdėliojus laiko ašyje, turėtų gautis teisingas, pamatuotas ir informatyvus pasakojimas, atskleidžiantis tiesą. Kai kuriems iš tiesų svarbu fiksuoti istorinį faktą, pasakoti apie emocijas, kurios vyravo tam tikro įvykio metu. Tačiau taip yra toli gražu ne visais atvejais. Dokumentikos kūrėjai dažniausiai irgi užsiima interpretacija, faktų pateikimu tokiu kampu, kokiu jie patys ją supranta ir suvokia. Kartais ji atlieka mokytojos funkciją, kuomet pasitelkiant dokumentiką siekiama žmones supažindinti su globalinėmis ir/arba ne, problemomis. Taip pat dokumentika gali būti kuriama kaip reklama partijai ar politiniam lyderiui, gali būti propaganda skirta žmogų išaukštinti arba pažeminti jo autoritetą. Politikai dokumentiniuose filmuose vaizduojami trejopai: sudedami įvairūs faktai apie žmogaus gyvenimą be jokio juntamo svyravimo į teigiama ar neigiamą pusę, žiūrovui leidžiama nuspręsti pačiam ką jis mano apie filmo personažą ir neigiamai arba teigiamai. Dažniausiai dokumentika ne tik kalba apie esamąjį laiką, apie politinio lyderio darbus, bet ir apie jo vaikystę, kuria neretai remiamasi ir aiškinama politikų pozicija, stovėsena ar net atėjimas į politinę areną. Tiesa, jei dokumentika tikimąsi parodyti politinį veikėją kaip neigiamą personažą, tuomet vaikystės tema vos paliečiama arba negvildenama visiškai. Žmogaus, kaip vaiko įsivaizdavimas daugeliui gali kelti šiltas emocijas, kurios nereikalingos siekiant pademonstruoti despotą, diktatorių ar šiaip labai blogą žmogų. Filmas apie politikus dažniausiai nebūna dalykinis, nėra kalbama tik apie politinio lyderio karjerą, kompetencijas ir nuveiktus darbus. Skiriamas dėmesys jo charakteriui, būdo bruožams, pomėgiams. Taip pat, jei politinis veikėjas, nesvarbu geras ar blogas, turi kokių nors blogų įpročių, filme tai būtinai akcentuojama. Tokiu būdu kuriamas ryšys tarp politiko ir į jį žiūrinčiojo. Tam tikri charakterio bruožai ir/ar būdo savybes žiūrovas gali atpažinti savyje, taip pasijausdamas artimesniu su politiniu personažu. Tuo tarpu blogų įpročių vaizdavimas tarsi turi parodyti, jog „ ne šventieji puodus lipdo“. Politinėje dokumentikoje neužtenka papasakoti apie politinį veikėja kaip politinį veikėją, jo nuveiktus darbus. Pirmiausia personažas vertinamas kaip žmogus ir čia filmuose lyg ir padedamas lygybės ženklas. Geras žmogus lygu geras politikas, blogas žmogus, lygu blogas politikas.Documentaries have emerged as a way of capturing what is happening. Its purpose is to tell a truthful story in which the characters, their emotions and their opinions are seen without the decorated details. Later, as technology evolves and becomes more accessible to every part of society, during the creation of social networks, we essentially become the creators of our own documentaries. The things and events that we film, upload to our social accounts and what we write in public so that those who follow us and are interested in us can read. Politicians are no exception. Social media has also become a space where they can express their opinions, speak on a variety of issues and get feedback. The Internet has empowered us to create a story for ourselves and make our story the way we want it to be and how we think it should look. By its very title, documentary fills out to be some set of facts which beautifully positioned on the axis, should produce a truthful, measured, and informative narrative that reveals the truth. It is really important to capture the historical fact, to tell the emotions that prevailed at the time of the event for some people. However, this is far from the case at all. Documentary writers are also often engaged in interpreting, presenting facts in an angle that they understand and perceive. Sometimes documentary acts as a teacher, who aims for making people aware of global and / or non-global issues. Also, it could be created as advertisement for a party, political leader or as propaganda to elevate or diminish a person's authority. Politicians are portrayed in documentaries in three ways: by combining various facts about a person's life without any perceptible fluctuation in a positive or negative direction, by allowing the viewer to decide for himself what he thinks of the film's character or by portraying the character negatively or positively. In most cases, the documentary speaks not only of the current time and current work of a political leader, but also of his childhood, which often invokes and explains the position, stance or even the entry into the political arena. Of course if the documentary hopes to portray a political figure as a negative character, then the topic of childhood is barely touched or completely ignored. For many people imagining a person as a child can evoke warm emotions that are not needed to show a despot, a dictator, or a very bad person. The films about politicians are mostly non-business, it is not just about their career, competencies and work. Attention is paid to their character, traits and hobbies. Also if a political figure, whether good or bad, has some bad habits, the movie will definitely emphasize it. This creates a connection between the politician and the viewer. Certain character traits and characteristics of the character can be recognized by the viewer, thereby feeling closer to a political character. Certain character traits and / or characteristics of the character can be recognized by the viewer, thereby feeling closer to a political character. It is not enough to talk about a political figure as a political figure and his work in a political documentary. First of all a character is seen as a human being, and here in the movies it seems to be a sign of equality. A good person equals a good politician, a bad person equals a bad politician. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetasViešosios komunikacijos katedr