Domestic Violence Against Women: Protection by Criminal Law

The researches demonstrate that the rate of the most frequent form of violence against women – domestic violence – is not decreasing. Essentially domestic violence is gender-based violence, which affects women disproportionately. Despite national and international efforts, the scope and intensity of domestic violence in Lithuania remains large. Response to domestic violence and arrangement of protection of victims are insufficiently efficient. Special legal acts regulating protection against domestic violence in Lithuania are relatively recent, however, practice of their application has already disclosed their dysfunctions, inconsistency with the CC and the CCP. The national legal acts concerning domestic violence and practice of their application lack of doctrinal methodological basis. This results in inefficiency of the protection against violence, failure to fulfil international obligations. The above mentioned aspects indicate a real demand to deal the problem and ensure efficient implementation of positive obligations of the State to protect persons against domestic violence. Since the most serious forms of such violence have been criminalized the implementation of this obligation is first related to an appropriate application of the measures of criminal law and criminal procedure law. Aiming to criminalize domestic violence and to establish proportionate measures of criminal liability it is necessary to analyse the specifics of violence, perpetrators and victims and then to assess whether the existing system of criminalization is sufficient or is a special provision establishing criminal liability necessary. Aiming to establish adequate procedural guarantees of the protection of domestic violence victims, it is necessary to determine an optimal form of criminal procedure in cases of domestic violence, also adequate measures for detection of violence and evidencing.Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios smurto prieš moteris formos – smurto artimoje aplinkoje – rodikliai nemažėja. Smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu, neproporcingai paveikiantis moteris. Nepaisant nacionalinių ir tarptautinių pastangų, smurto artimoje aplinkoje mastas ir intensyvumas Lietuvoje išlieka didelis. Reagavimas į smurtą ir jį patyrusių asmenų apsaugos organizavimas yra nepakankamai veiksmingi. Specialusis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas Lietuvoje palyginti nesenas, tačiau jo taikymo praktika jau atskleidė jo disfunkcijas, konkurenciją su BK ir BPK. Nacionalinis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje teisinis reguliavimas ir ypač jo taikymo praktika stokoja doktrininio metodologinio pagrindo. Tai lemia apsaugos nuo tokio pobūdžio smurto neefektyvumą, netinkamą tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Paminėti aspektai rodo realų poreikį kuo greičiau spręsti problemą, kaip užtikrinti efektyvų Lietuvos valstybės pozityviosios pareigos saugoti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje vykdymą. Kadangi pavojingiausios tokio smurto formos yra kriminalizuotos, tai šios pareigos vykdymas pirmiausiai yra sietinas su tinkamu baudžiamųjų materialinių ir procesinių priemonių taikymu. Siekiant tinkamai kriminalizuoti smurtą artimoje aplinkoje ir nustatyti proporcingas baudžiamosios atsakomybės priemones, pirmiausiai būtina išanalizuoti smurto, jo vykdytojų ir aukų specifiką, taip pat įvertinti, ar esama smurto kriminalizavimo sistema yra pakankama, ar visgi būtina speciali baudžiamąją atsakomybę nustatanti norma. Siekiant nustatyti tinkamas procesines smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos garantijas, būtina nustatyti optimalią baudžiamojo proceso formą bylose dėl tokio pobūdžio smurto, taip pat tinkamas smurto atskleidimo bei įrodinėjimo priemones, jų vertinimo praktikas