Viešojo valdymo atskaitomybės pažintiniai instrumentai kuriant nacionalinę inovacijų sistemą

The main aim of the research was to develop cognitive instruments that allow justification of decisions in national innovation policy. In the theoretical part of research fundamentals of national innovation policies of EU-members and Ukraine were compared to reveal factors that can accelerate innovation development. In the empirical part of research the analysis of innovation capability of Ukrainian enterprises was conducted based on financial, statistic and management reports and it confirmed that companies systematically conducted innovation activities, reached higher levels of innovation potential, innovative business opportunities and margin of economic security and, consequently, have more innovative capacities for innovation of all types. The formation of cognitive analytical base allowed the application of scenario modelling at the level of public management of innovation activity. Cognitive modelling approach was justified firstly by increased volatility in economic conditions of modern realities of crisis in the national economy, and secondly high-cost and risky innovations, fast diffusion of information resources during the introduction of innovation processes, and thirdly, the presence of the mutual influence of objects of national innovation system.Pagrindinis šio straipsnio tikslas yra tirti kognityvines priemones, kurios prisidėtų kuriant teisingą sprendimų priėmimą šalies inovacijų politikoje. Teorinėje apžvalgoje yra aptariamos ES šalių narių ir Ukrainos inovacijų politikų gairės ir įgyvendinimo procesai bei priežastys galinčios paskatinti inovacijų plėtrą. Empyrinis tyrimas buvo grįstas Ukrainos pavyzdžiu, čia buvo analizuojamaos Ukrainos įmonių financiniai ir žmogiškieji pajėgumai seikiant inovacijų sklaidos ir taikymo. Įmonių financinių ir statistinių rodiklių bei vadybos schemų analizė parodė, kad įmonės nuolat diegiančios inovatyvius procesus ir naudojančius inovatyvius produktus savo veikloje, pasiekia aukštesnį inovacijos lygį, turi daugiau galimybių plėsti savo veiklą bei yra atsparesnės iškilus financinėms grėsmėms. Šios įmonės dažniau ir lengviau geba iššūkius paversti galimybėmis. Analitinio kognityvinio žinių kūrimas tapo pagrindu scenarijumi grįsto modelio sukūrime ir pritaikyme viešojo sektoriaus inovacijų skatinimui. Kongnityvinio modelio taikymas pasirodė ypač veiksmingas sprendžiant nuolat kintančius financinius klausimus, kurie yra tokie būdingi šiuolaikinei ekonomikai. Šio modelio nauda buvo pastebėta nagrinėjant didelės rizikos inovacijas bei nacionalinės reikšmės inovacijų įgyvendinimą