Specialistų, dirbančių priklausomybės ligų centruose, požiūris į alkoholio žalą geriančiųjų artimiesiems: Lietuvos atvejis

The main aim of this article is to reveal the experiences of specialists working in Lithuanian addiction treatment centres on supporting relatives of alcohol addicts and providing help. This study consisted of thematic analysis of interviews with 11 specialists from five addiction treatment centres (ATC) in Lithuania. The development of services in Lithuania is inadequate with the existing evidence of alcohol-related harm to others (AHTO). The ATC specialists’ perception about AHTO is drinker-centred, medically oriented and not based on family approach. We found that the relatives of alcohol addicts are seen more as resources for treatment of alcohol addicts but not as a separate target group with their personal needs and problems and who need services and help. Without systematic changes there is no place for relatives in the current addiction treatment system in Lithuania. Because of work overloads, ethical dilemmas raising from confidentiality issues, specialized professionals working with relatives (including children) are needed. Also, it is important to strengthen the specialists’ knowledge and possibilities to recognize AHTO. Finally, the state must take over the individualized responsibility to the collective level providing assistance both to alcohol addicts and their relatives.Šio straipsnio tikslas yra atskleisti specialistų, dirbančių priklausomybės ligų centruose, patirtis teikiant paslaugas priklausomų asmenų artimiesiems. Straipsnis remiasi duomenimis gautais atlikus pusiau struktūruotus kokybinius interviu su 11 specialistų, dirbančių priklausomybės ligų centruose. Lietuvoje ne tik alkoholio suvartojimo lygis yra aukštas, bet ir su juo susieta žala. Tai atskleidžia ir oficialios statistikos duomenys ir moksliniai tyrimai. Tačiau alkoholio žalos valdymas yra problematiškas. Politiniame lygmenyje alkoholio žala sufokusuota į geriantįjį, kitų patiriama žala yra ignoruojama. Priklausomybės ligų centruose dirbančių darbuotojų dėmesys sukoncentruotas į geriantįjį, o jo artimieji matomi kaip papildomas gydymo resursas. Galima manyti, kad be sisteminių pokyčių, dėl medikalizuoto ir tik į geriantį centruoto požiūrio į priklausomybės ligas, paslaugos artimiesiems gali išlikti neprieinamos. Dėl darbuotojams tenkančių didelių darbo krūvių, kylančių etinių dilemų ir duomenų konfidencialumo, reikalingi atskiri specialistai dirbantys su priklausomų asmenų artimaisiais ir vaikais. Taip pat svarbu stiprinti specialistų gebėjimus atpažinti alkoholio žalą kitiems nei geriantysis. Valstybė turi prisiimti atsakomybę už pagalbos teikimą tiek priklausomiems asmenims, tiek jų artimiesiems