Sense of coherence and its relationship with work stressors and sleep quality of nurses working in stationary health care institutions

Tyrimo tikslas – nustatyti stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų patiriamų stresorių darbe ir miego kokybės sąsajas su vidine darna bei nustatyti ar stipresnė vidinė darna susilpnina ryšį tarp patiriamų stresorių darbe ir miego kokybės. Tyrime dalyvavo 250 Kauno apskrities stacionariose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų, iš jų 248 moterys ir 2 vyrai. Dėl mažo dalyvių skaičiaus vyrų klausimynų duomenys iš duomenų analizės pašalinti. Tyrimo metodas – apklausa pagal parengtą klausimyną, sudarytą iš bendrųjų sociodemografinių tiriamųjų charakteristikų ir Psichosocialinės rizikos darbe vertinimo trumpojo klausimyno (SIMPH) „The short inventory to monitor psychosocial hazards“ 1 – 9 subskalių, Pitsburgo miego kokybės indekso „Pittsburg Sleep Quality Index” 1 – 7 subskalių bei Gyvenimo orientacijos anketos „Sense Of Coherence 13“ (SOC 13). Tyrimo rezultatai parodė, kad blogesnė slaugytojų miego kokybė buvo susijusi su vyresniu slaugytojų amžiumi ir didesniu darbo stažu slaugos srityje bei intensyvesniais ir dažniau patiriamais stresoriais darbe. Nustatyta, kad slaugytojos, turinčios aukštesnę vidinę darną, patyrė mažiau stresorių darbe (arba patiriamus stresorius suvokė kaip mažiau reikšmingus ir intensyvius) bei jų miego kokybė buvo geresnė, lyginant su slaugytojų, turinčių žemesnę vidinę darną. Nenustatyta, kad stacionariose sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų aukštesnė vidinė darna susilpnina ryšį tarp patiriamų darbe stresorių ir miego kokybės, bet nustatytos neabejotinos vidinės darnos sąsajos su slaugytojų patiriamais stresoriais darbe bei jų miego kokybe, t.y. aukštesnė vidinė darna sietina su mažiau patiriamais stresoriais darbe ir geresne miego kokybe.The aim of the study was to examine the relation of work-related stressors and sleep quality in nurses working at stationary healthcare institutions to their sense of coherence, as well as to determine whether higher sense of coherence (SOC) corresponds to decreased relation between work stressors and sleep quality. 250 nurses, out of whom 248 were female and 2 male, working at stationary healthcare institutions in Kaunas County participated in the study. Due to small number of male participants, their questionnaire data was excluded from data analysis. Methodology – the participants were surveyed using a questionnaire that consisted of general sociodemographic characteristics, the Short Inventory to Monitor Psychosocial Hazards (SIMPH) subscales 1 to 9, the Pittsburg Sleep Quality Index subscales 1 to 7, and the Orientation to Life Sense of Coherence 13 questionnaire (SOC 13). The results of the study have shown that lower sleep quality of nurses correlates with factors of higher age, longer nursing work experience as well as higher intensity and frequency of work-related stressors. Nurses with a high SOC score showed a tendency to experience fewer stressors at work or to perceive their experiences as less significant and stressful, furthermore displaying better sleep quality, all in comparison to the lower SOC group. Higher SOC could not be shown to significantly reduce the impact of work-related stressors upon sleep quality of nurses working at stationary healthcare institutions. However, indubitable relation between work-related stressors experienced by nurses and their sleep quality was observed, thus, considering the above mentioned tendency of higher SOC to correlate with fewer stressors experienced, high SOC should be regarded as a factor contributing to better sleep quality.Socialinių mokslų fakultetasPsichologijos katedr