Samogitian Identity of Šilalė Dwellers

Straipsnyje nagrinėjama vieno iš Lietuvos administracinių rajonų – Šilalės – gyventojų nusiteikimas išsaugoti savo regioninį (žemaitiškąjį) identitetą. Konstatuojama, kad pastebimas jų prieraišumas prie savo tarmės, dėmesys gimtosios žemės istorijai, mažesnis negu regiono pakraščio žemaičių pasidavimas kultūrinei ir kalbinei asimiliacijai. Todėl dabartiniai šilališkiai savo lokalinėje kultūroje turi daug to, kas tarp kitų lietuvių stereotipiškai suvokiama kaip žemaitiška: atsargumas, konservatyvumas, lėtumas. Kaip ir kiti žemaičiai, patyrę bendrą lietuvių integracijos ir konsolidacijos poveikį, šilališkiai šiandien neturi bent kiek ryškiau išreikštų aspiracijų šį integracinį klodą nuo savo lokalinės kultūros šalinti. Šilalės krašte menką atgarsį rado XX a. pastarajame dešimtmetyje kai kurių žemaičių pradėtos kelti idėjos reviduoti ir „rekonstruoti” žemaitiškąją tapatybę. Absoliuti šilališkių dauguma, patys save suvokdami kaip kultūriniu ir kalbiniu požiūriu labai savitą regioninę bendruomenę, Žemaitijos visumos dalį, šiandien pabrėžia esantys tik vieni iš lietuvių, o ne atskira etninė bendruomenė – tauta. Pagal savo aspiracijas, kalbines, kultūrines ir istorines nuostatas šilališkiai yra tipiški vidurio besilaikantys („vidutiniai”) žemaičiaiThe article analyses the attitude of the dwellers of one of Lithuania’s administrative regions – Šilalė – towards preserving their regional (Samogitian) identity. The statement is made that their attachment towards their dialect, attention to the history of the native region and lesser surrender to cultural and linguistic assimilation compared to the Samogitians of the periphery of the region are observed. For these reasons the contemporary Šilalė dwellers have preserved many aspects that are stereotypically perceived as Samogitian by Lithuanians in their local culture: caution, conservatism, deliberation. Similar to other Samogitians who have experienced the overall influence of Lithuanian integration and consolidation, today Šilalė dwellers have no clearly expressed aspirations to eliminate this integrational layer from their local culture. The ideas of some Samogitians to revise and reconstruct the Samogitian identity at the end of the 20th c. found little reverberation in Šilalė Region. The absolute majority of Šilalė dwellers perceiving themselves as a very individual regional community from the point of view of culture and language and part of Samogitia today accentuate that they are Lithuanians and not a separate ethnic community or nation. According to their aspirations, linguistic, cultural and historic attitudes, the dwellers of Šilalė are typical (“average”) Samogitians agreeing to a compromise