Volunteering in non-governmental organizations as social policy expression

Straipsnyje atskleidžiama savanorystės fenomeno raiška visuomenėje, akcentuojami savanoriškos veiklos ypatumai nevyriausybinėse organizacijoje (toliau – NVO), teikiant socialines paslaugas. Aptariant NVO veiklos turinį socialinės politikos kontekste pristatomos NVO ir savanorystės ištakos. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, aptariama NVO galia vertinant teisinio reguliavimo pokyčius vykdant savanorišką veiklą. Sąsajų tarp savanoriškos, socialinio darbo ir NVO veiklos išryškinimas leidžia modeliuoti įvairių socialinių problemų sprendimo strategijas, siekiant mažinti socialinę atskirtį ir puoselėti visuomenės bendruomeniškumą, rengiant socialinius darbuotojus. Teisinis savanorystės reguliavimas sudaro NVO veiklos profesionalizacijos ir veiksmingo socialinės politikos įgyvendinimo prielaidas.The article looks into expression of the phenomenon of volunteering in a society, with the focus on the features of voluntary activities in a non-governmental organization (hereinafter – NGO) that provides social services. The article reveals the origins of the NGO and volunteering, discusses the content of NGO activities in the context of social policy. The role of the NGO is analysed with regards to laws of the Republic of Lithuania and the assessment of the changes in legal regulation in the field of voluntary activity is given. The focus on the interconnection between volunteering, social work activities and the activities provided by an NGO allows to model the strategies of how to deal with various social problems with reference to the reduction of social exclusion and strengthening of social community by preparing social workers. Legal regulation of volunteering activities imposes the preconditions for professionalization of NGO activities and more effective implementation of social policy