Raudonoji armija Šiaurės Lietuvoje 1919 metų pirmojoje pusėje

Praėjus dviem dienoms po to, kai 1918 m. lapkričio 11 d. buvo pasirašytos Pirmąjį pasaulinį karą formaliai užbaigusios Kompjeno paliaubos, Tarybų Rusija anuliavo su Vokietija sudarytą Brest Litovsko taikos sutartį. Tų pačių metų gruodžio 9 d., po derybų su vietine vokiečių kareivių taryba (Soldatenrat), Raudonosios armijos Pskovo šaulių divizija įžygiavo į Daugpilį. Iš ten ji pasuko į Lietuvą ir žygiavo Kauno kryptimi. Tuo metu Raudonoji armija telkė pajėgas Rygai užimti. Visi jos daliniai, kovoję būsimosios Latvijos teritorijoje, buvo sujungti į Latvijos armijos grupę. Kitą dieną po Rygos užėmimo, 1919 m. sausio 4 d., jos pagrindu buvo sukurta Tarybų Latvijos kariuomenė (TLK). Siekiant užpildyti tarp raudonųjų pajėgų (TLK ir Vakarų armijos su Pskovo divizija jos dešiniajame flange) susidariusį tarpą, į Daugpilį buvo pasiųsta Tarptautinė šaulių divizija - pradėta formuoti Maskvoje 1918 m. lapkričio mėn. iš ten mobilizuotų darbininkų, tačiau prastai motyvuotų ir ekipuotų. Gruodžio 12-14 d. ji buvo išsiųsta į frontą netgi nespėjus baigti formuoti užnugario institucijų. Sausio pradžioje atvykusi į perkėlimo vietą, Daugpilyje ji tapo pavaldi TLK ir gavo užduotį pulti Šiaurės Lietuvoje siekiant susijungti su Vakarų armija. Ši divizija suformavo vadinamąją. Panevėžio grupę, turėjusią pulti Panevėžio ir Šiaulių kryptimi, o sėkmės atveju veržtis tolyn į Rytų Prūsiją, šitaip atkertant vokiečių pajėgas Kurlandijoje nuo Rytų Prūsijos. Pradėję veiksmus Šiaurės Lietuvoje, kariai beveik iškart pradėjo atiminėti iš civilių maistą, kurio jiems labai trūko, ir ėmėsi kitų civilius piktinusių veiksmų. Nepaisant to, bent iš pradžių ne visur šios pajėgos buvo pasitiktos be entuziazmo, pvz., Raudonajai armijai pasiekus Šiaulius, iš vietinių bolševikų ir jų rėmėjų buvo sukurtas Žemaičių pulkas. Tačiau TLK aiškiai diskriminavo Tarptautinę šaulių diviziją, teikdama prioritetą Latvijos teritorijoje kariavusių dalių aprūpinimui. Todėl Lietuvoje kariavę daliniai didžiąja dalimi turėjo rūpintis savimi patys. Tai didino karių demotyvaciją ir reiškė dar didesnes rekvizicijas iš vietinių bei pastarųjų priešišką nusiteikimą bolševikų atžvilgiu.In January 1919, the Army of Soviet Latvia (ASL) emerged out of Red Army units fighting on future Latvian territory. Until its dissolution in early June 1919, units of the ASL participated in a war that covered areas claimed by both the Latvian and Lithuanian governments. The article aims to reevaluate the campaign in northern Lithuania in the first half of 1919. Until today, the fighting on the left flank of the ASL has been seen as a secondary front, and therefore usually overlooked. The article explores the plans of the ASL, the forces involved, and the actual warfare. Attention is also paid to events behind the front line, and the activities of the Soviet Latvian authorities in Lithuania