Europos Sąjungos viešoji politika: subnacionalinio lygmens institucijų vaidmuo

Siuo straipsniu siekiama įvertinti subnacionalinio lygmens interesų atstovavimo efektyvumą ES valdymo sistemoje remiantis Europos Konstitucijos rengimo atvejo studija Europos Konvente ir po jo vykusioje ES tarpvyriausybinėje konferencijoje. Darbe tiriama, kaip stebėtojo teisėmis Konvenre dalyvavę Regionų komiteto ir kitų subnacionalinio lygmens institucijų arstovai apibrėžė ir atstovavo Mastrichto ,,regioninės darbotvarkės" interesams ir tikslams. Taip pat siekiama pasverti, kuri iš trijų teorinių prieigų - neofunkcionalizmo, tarpvyriausybiškumo ir daugiapakopio valdymo - tiksliausiai paaiškina subnacionalinio lygmens jtaką ES valdymo procesams. Darbe prieinama prie išvados, kad santykinę subnacionalinio lygmens institucijų inreresų atstovavimo sėkmę rengiant Europos Konstituciją nulėmė keleras veiksnių. Pirma, tai politiskai palanki situacija ir valstybių narių bei ES institucijų atvirumas subnacionalinio lygmens problematikai. Antra, subnacionalinio lygmens institucijų interesų atstovavimas buvo aiškiai mobilizuotas. Trečia, pakankamai aiškaus lyderio interesų atstovavimo procese buvimas - Europos Konstitucijos rengimo metu tokio lyderio vaidmenį prisiėmė Regionų komitetas