Europos Sąjungos ekonomika: aktualios problemos ir raidos perspektyvos

Publikacijoje nagrinėjama ES raidos perspektyva augančios infliacijos ir lėtėjančios ekonomikos akivaizdoje, kai visas pasaulis, išryškėjus destruktyviai finansinei krizei, patiria ciklinj ekonomikos nuosmukj. Publikacija parašyta siekiant nustatyti ES ir Lietuvos ekonominės sistemos veikimo erdvę ir nupiešti ateities tendencijas. Netenka abejoti Europos Sąjungos kaip tarptautinio regiono svarba, nes ji sukuria didžiausią dalj pasauliniame BVP. Reaguoti j besikeičiančius visuotinius procesus galima pasitelkus jvairias priemones, bet didžiausia reikšmė tenka fundamentalioms ekonomikos valdymo koncepcijoms -monetarinei ir fiskalinei politikai. Tuo tikslu Europos Sąjunga reformuoja savo biudžetą orientuodamasi j sritis, sukuriančias didesnę pridėtinę vertę, kartu siekdama tolygesnio regionų išsivystymo. Verta paminėti, kad ES fiskalinę politiką jgyvendina ganėtinai ribotai, nes jos biudžetas visuomet turi būti subalansuotas ir vykdomas neatsižvelgiant j ciklinius svyravimus. Tačiau statistiniai tyrimai parodė, kad koreliacija tarp infliacijos ir ES finansinės paramos šalyse narėse yra tiesiogiai priklausoma. Atsižvelgiant j ES fiskalinės politikos ribotumą, vienintelė reali priemonė adekvačiai reaguoti j aktualius procesus ir ateities perspektyvas lieka Europos centrinio banko vykdoma monetarinė politika. Tačiau čia taip pat susiduriama su prieštaringais procesais. Visoje ES jsivyravo gana didelė infliacija, ir siekdamas ją jveikti Europos centrinis bankas nustatė vieną aukščiausių palūkanų normų nuo 2000 m., nors tuo tarpu pats ekonomikos augimas yra stipriai sulėtėjęs. Ištyrus minėtus faktus publikacijoje prieita prie dar vienos išvados: didžioji dalis monetarinės politikos tenka europiniam valdymo lygmeniui, o fiskalinės politikos priemonės lieka nacionalinių valstybių prerogatyva