Kūrybiškumas viešojo ir privataus sektorių organizacijose: lyginamoji analizė

Kūrybiškumo sampratą ir modelius dažniausia nagrinėja pedagogikos ir psichologijos specialistai. Mažai metodinių darbų skirta tirti kūrybiškumą veikiantiems veiksniams praktinėje organizacijų veikloje. Straipsnyje nagrinėjama viešojo ir privataus sektorių darbuotojų kūrybinio potencialo naudojimą veikiantys veiksniai: kūrybiškumo kaip vertybės puoselėjimas organizacijoje; psichologinis klimatas; vadovų elgesys priimant sprendimus ir bendraujant su darbuotojais, atskleidžiančiais darbo trūkumus, keliančiais naujas idėjas ir jas ginančiais. Pramonės įmonių tyrimas rodo, kad privačiame sektoriuje vyrauja ekonominis-komercinis kūrybiškumo modelis, kai nesiremiama jokia teorija, o tik skatinamos kūrybiškumo apraiškos, padedančios greitai padidinti įmonės pajamas ir pelną. Daugelis pramonės įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų vadovų dar nesuvokia, kad kūrybiškumo kaip vertybės įtvirtinimas organizacijoje yra ilgas procesas, kad šio proceso trukmė pirmiausia priklauso nuo požiūrio į individualios ir kolektyvines minties naudojimą priimant sprendimus ir juos įgyvendinant. Privataus sektoriaus įmonėse, palyginti su viešojo sektoriaus institucijomis, didesnis dėmesys skiriamas darbuotoju kūrybinio potencialo naudojimui. Viešojo sektoriaus institucijų ir privataus kapitalo įmonių vadovų, priimančių sprendimus, elgsena nėra tinkama darbuotojų individualios ir kolektyvinės minties naudojimui. Todėl reikia tobulinti sprendimų priėmimo politiką, didelį dėmesį skiriant moralinei darbuotojų ir vadovų elgsenai. [vairių darbuotojų įsipareigojimo organizacijai lygis nėra vienodas. Jų sprendimų priėmimą ir elgesį organizacijoje nevienodai veikia baimės jausmas ir asmeniniai interesai. Tai priklauso nuo jų moralinės raidos lygio. Straipsnyje pateikta siūloma moralinės raidos lygio loginės gradacijos schema, kurią sudaro keturios moralinės raidos stadijos.Pirmajai stadijai siūloma priskirti darbuotojus, kurių sprendimus riboja baimės jausmas, silpninantis žmogaus valią, gniuždantis iniciatyvą, veiklumą bei kūrybiškumą. Antrajai stadijai siūloma priskirti darbuotojus, kurių sprendimus riboja asmeniniai interesai. Trečiajai stadijai priskirtini darbuotojai, kurie, priimdami sprendimus, laikosi įsipareigojimų organizacijai principo. Tokie darbuotojai, priimdami sprendimus ir vykdydami prisiimtus įsipareigojimus, laikosi nustatytos organizacijoje tvarkos. Darbuotojus, kurie, nepaisydami daugumos nuomonės, puoselėja organizacijoje dar nepripažįstamas vertybes ir principus, būdingus dvasingai organizacijos kultūrai, siūlome priskirti ketvirtajai moralinės raidos stadijai. Atliktas tyrimas, taikant ekonometrijos metodus, parodė, kad darbuotojo moralinės raidos lygis turi įtakos jo gebėjimui kvestionuoti savo pažiūras ir tobulumo siekiui. Darbuotojo pažinimo siekis nekoreliavo su jo moralinės raidos stadija. Darbuotojo kūrybiškumui tirti siūlomas modelis, jungiantis šiuos kūrybiškumo veiksnius: tobulumo siekį bei gebėjimą kvestionuoti susiformavusias pažiūras, kurie priklauso nuo asmenybės moralinės raidos lygio, ir pažinimo siekį