Pokyčiai Lietuvos mokesčių sistemoje: problemos ir aktualijos

Straipsnyje analizuojama Lietuvos mokesčių sistemos reforma ir pateikiamas jos pasekmių vertinimas. Pirmoje straipsnio dalyje nagrinėjami pagrindinių mokesčių ir įmokų apmokestinimo tvarkos pakeitimai, susiję su mokesčių ir įmokų apskaičiavimo ir taikymo tvarka, apmokestinamąja baze, lengvatų taikymu. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjami mokesčių reformos tikslai, sritis ir apimtis, nustatomas reformos pobūdis. Autorė padarė išvadą, kad mokesčių reformos tikslas - kompensuoti pajamų netekimą ir tokiu būdu užtikrinti viešųjų finansų stabilumą - pasiektas. Tai argumentuojama tuo, kad nesumažėjo mokestinių pajamų ir BVP santykis, lyginant su 2008 m. Tačiau kritikuotinos neaiškiai apibrėžtos įstatymų nuostatų formuluotės, skubotas jų keitimas, nepaliekant laiko mokesčių mokėtojams įsigilinti į pakeitimų turinį, nepakankamas visuomenės informavimas apie naujas prievoles. Trečioje straipsnio dalyje, sienkiant nustatyti Lietuvos mokesčių sistemos reformos efektą, atliktas empirinis tyrimas, taikant Gili diagnostinių rodiklių fragmentą. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2009 m. prastėjo mokesčių mokėtojų skolų ir baudų administravimas, didėjo mokesčių mokėtojų kontrabandos ir apgavysčių atvejų skaičius, prastėjo mokesčių administratorių moralė, tačiau gerėjo mokesčių administratorių kompetencija sprendžiant mokestinius ginčus. Nustatyta, kad tiek mokesčių administravimas, tiek mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas 2009 m. buvo brangesnis nei 2008 m. Apibendrindama autorė padarė išvadą, kad Lietuvos mokesčių reforma sudarė prielaidas stabilizuoti valstybės finansus, tačiau skubotas mokesčių įstatymų keitimas ir ypač palikti netikslumai lėmė mažesnį mokestinių pajamų surinkimo produktyvumą