Analyzing parliamentary discourse: systemic functional perspective. Parlamento diskurso analizė: sisteminė funkcinė perspektyva

Contemporary research views parliamentary discourse as a variety of political language which is largely defined by its contextual properties and thus requires a contextual approach of analysis. According to the systemic functional theory, a contextual discourse analysis is the analysis of register, i.e. the analysis of the text as embedded in its situational context. The present research demonstrates the relevance of the systemic parameters to parliamentary discourse analysis where the parliamentary transcripts of the debate held at the British House of Commons and the Latvian Parliament (Saeima) are used as the empirical data. The investigation of parliamentary texts reveals a consistent occurrence of fixed lexico-grammatical patterns, namely, noun phrases which are realized as politeness formulas and verb phrases which ensure the legislative procedure. Both in Latvia and in Britain these fixed patterns may be considered as indexical features of parliamentary register. The contextual analysis reveals significant discrepancies in the interpretation of the categories of context within systemic functional linguistics and underscores the necessity of developing a more systemic context framework which would employ extra-linguistic, rather than linguistic, criteria for context analysis.            Naujausi diskurso tyrimai rodo, kad parlamento diskursas laikytinas viena formaliausių ir savo normas turinčių politinio diskurso atmainų. Šis diskursas apibrėžiamas specifiniais konteksto bruožais, t. y. vieta, dalyviais ir tematika, o jo tyrimai neatskiriami nuo konteksto analizės. Konteksto analizė kalbotyroje sietina su sistemine funkcine gramatika, kurioje kalba suprantama kaip „socialinis semiotinis“ reiškinys, tirtinas konkrečiame socialiniame kontekste. Straipsnyje aprašomu tyrimu siekiama parodyti sisteminių funkcinių parametrų svarbą parlamento diskurso analizei. Empiriniai tyrimo duomenys rinkti iš transkribuotų Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų ir Latvijos Seimo debatų. Analizė atskleidė tam tikrų leksikos vartojimo panašumų anglų ir latvių kalbose, pavyzdžiui, abiejų šalių parlamentarai vartoja sustabarėjusių mandagumo pasakymų ir veiksmažodinių junginių, laikytinų indeksinėmis struktūromis. Vis dėlto konteksto analizės metodas, taikytas laikantis sisteminės funkcinės tradicijų, iškėlė netikėtų konteksto kategorijų apibrėžties ir sampratos nenuoseklumų. Tyrimo išvadose teigiama, jog tolesnė sisteminės funkcinės teorijos sėkmė priklausys nuo to, ar tyrėjams pavyks tiksliau apibrėžti konteksto analizės parametrus