Kasdienybė Heideggerio revoliuciniame mąstyme.

Straipsnyje pabrėžiamas kasdienybės pirmumas Heideggerio ekstatiniame mąstyme. Laikoma, kad lemiamą reikšmę turi sąsaja tarp praktinių ir ontologinių heidegeriškosios fenomenologijos aspektų, todėl aptariami Heideggerio laikysenos hermeneutinis ir politinis požiūriai. Šioji pristatoma kaip esanti neatskiriama nuo (post)moderniojo revoliucinio nusiteikimo, nes mąstytojo naujas esmės sąvokos apsvarstymas numano naują revoliucijos sąvokos apsvarstymą. Akcentuojamos sąsajos tarp fenomenologinių terminų das Man, der Schein ir kt., taip pat graikiškojo esmės mąstymo ir tų terminų reikšmės. Graikų įkvėptas fenomenologinis dabar aktualus praktinio ir hermeneutinio – dievų pasitraukimo – klausimo sprendimas pristatomas kaip heidegeriškojo mąstymo šerdis.The article emphasizes the primacy of the everyday in Heidegger’s ecstatic thinking. It assumes the crucial link between practical and ontological aspects of Heideggerian phenomenology and thus also deals with the hermeneutic and political aspects of the Heideggerian stance. The latter is presented as inseparable from (post)modern revolutionary mood as his reconsidering of the concept of essence implies reconsidering the concept of revolution. Links between the meaning of the phenomenological terms of das Man, der Schein, etc. and the Greek thinking of essence are stressed. The Greek inspired phenomenological solution to the guiding practical and hermeneutic issue of our time – that of withdrawal of gods – is presented as the gist of Heideggerian thought