Užsienio studentų sociokultūrinės patirtys Lietuvoje: naratyvinis tyrimas

Straipsnis pristato antrąją tęstinio (longitudinio) tyrimo dalį, kurio tikslas – atskleisti tarpkultūrinio kompetentingumo ugdymo(si) ypatumus tarptautinių studijų programų metu (Lasauskienė & Bagdonavičiūtė, 2017). Šiame straipsnyje pateikiami devynių užsienio studentų, pasirinkusių studijas Lietuvos edukologijos universitete, rašytinių refleksijų analizės rezultatai. Refleksijos buvo nagrinėtos siekiant išsiaiškinti, kaip asmeninės studentų tarpkultūrinės patirtys, Lietuvos sociokultūrinio konteksto interpretacijos padeda gilinti jų tarpkultūrinio kompetentingumo raišką. Sociokultūrinė teorija tyrime padėjo atskleisti asmeninės tarpkultūrinės patirties formavimo(si) strategijas. Naratyvinio tyrimo rezultatai išryškino svarbiausias temas, kurios atspindi pozityvią ir negatyvią užsienio studentų sociokultūrinę patirtį Lietuvoje: (a) ‘Nepažįstama šalis. Kodėl gi ne?’, (b) ‘Neregėta Lietuva. Malonūs žmonės’, (c) ‘Ne tai, ko tikėjomės!’, ir (d) ‘Tai atvėrė man akis’. Paaiškėjo, kad stipriausią poveikį užsienio studentų tarpkultūrinio kompetentingumo ugdymuisi turi pažintiniai ir asmeniniai motyvai, t. y. galimybė pažinti kitas kultūras, įgyti ir tobulinti užsienio kalbos įgūdžius, užmegzti naujus santykius ir įgyti asmeninės sociokultūrinės patirties. Svarbu tai, kad tokios patirtys dažnai lemia tarpkultūrinio kompetentingumo plėtrą. Studijos užsienyje laikytinos prioritetiniu tarpkultūrinio kompetentingumo veiksniu, atveriančiu kelią į asmeninį, kultūrinį ir profesinį tobulėjimąThis is the second part of the longitudinal inquiry, which serves as basis revealing peculiarities of developing intercultural competence of university students through different international study programs (Lasauskienė & Bagdonavičiūtė, 2017). Both authors of the article, as educators, deliver courses to international students in the study programs of English Philology and Music Education implemented at Lithuanian University of Educational Sciences and a specific course of English for Erasmus students. International students’ written reflections (n=9) were reflexively analysed in order to examine how students’ unique positions, intercultural experiences and perspectives affect their attention to cultural diversity. Sociocultural theory frames this study with emphasis on personal stories of intercultural experiences. Through the methodology of narrative inquiry, four salient themes became apparent related to socio-cultural experiences of international students: (a) ‘Unknown country. Why not?’, (b) ‘Unseen Lithuania. Nice people’, (c) ‘Not what we expected!’ and (d) ‘It opened my eyes’. Overall, the results of this study revealed that within development of intercultural competence, international students’ opportunities to learn about alien cultures, to improve their foreign language skills and to form new relationships as well as to acquire socio-cultural experiences gain utmost significance. More importantly, such experiences are understood as necessary precursors of acquiring intercultural competence. In this way socio-cultural experiences offer opportunities for international students to intertwine their personal, cultural, social and professional (self-) developmentVytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij